papo
61paposakoti — papõsakoti Sug, Srv žr. papasakoti 1: Iš senovės laikų niekas nepapõsako[ja] – daug yr atsitikimų Btg. Papõsakojo kitims, i paejo kalba Krš. Papõsakoj, ką girdė[ja]i turguj Švnč. | refl.: Pasipõsakojo, ka privertė [tėvai] į kunegus eiti Krš …
62papoška — sf. (1), papoškà (3b) Jrb 1. į botago galą įrištas ašutų pluoštelis ar virvelė pliauškinti: Kai daviau iš peties, ir papoška nulėkė Slv. Davęs į rankas botagą, kurio viena papoška iš pundelio linų nuvyta VoL328. 2. scom. kas daug kalba, patarška …
63papolakštis — sm. (1) žr. pampolakštis: Papolakščiai žydi geltonai Dv …
64paporiuo — papõriuo (ž.) adv. žr. paporiui 1: Tiek motriškų, tiek vyrų – papõriuo suvadins [linų braukti] Užv …
65papoteriauti — papõteriauti intr. 1. baigti pakalbėti poterius: Bus kaip „amen“ papõteriavus (tikrai bus) Dkš. | refl.: Tėvas pasipoteriavęs atsisėdo ant uslano V.Krėv. 2. kurį laiką pasimelsti: Taũ tai kad Alizavon nuvežtum, tai teip papoteriautum gražiai… …
66papoterindinti — papõterindinti tr. liepti papoteriauti: Mumis vaikus bobutelė liuob papõterindins ir pradės mums pasakas pasakoti Plng. poterindinti; papoterindinti …
67papoteriuoti — papõteriuoti intr. kiek poteriauti: Papõteriuoju, i gana Vn. poteriuoti; apsipoteriuoti; papoteriuoti …
68papošyti — ×papõšyti tr. paarti, pakapstyti: Kruopelę žemės papõšijo, ir sopa ranką Aps. pošyti; papošyti; pripošyti; susipošyti; užpošyti …
69Papovavirus — Papo̱va|virus [Kunstw.] s; , ...ren (meist Mehrz.): Gruppe von Viren, die Wucherungen (z. B. Warzen) erzeugen können …
70papokštauti — intr. pajuokauti: Juk gal ir dideli žmonės papokštauja rš. pokštauti; papokštauti …