paplūkt
1paplūkti — 1 paplū̃kti, ia, pàplūkė 1. tr. smarkiai pamušti, padaužyti: Jeigu avis gėriuko nemyli, tai tą avį reikia kelnių juozmeniu paplūkt, paplūkt, tai tada pradės mylėt LTR(Kp). 2. refl. pasidarbuoti, pavargti: Kiek pasiplūkęs, vežėjas, matyt, pavargo …
2paplukti — 1 paplùkti intr. 1. pradėti plaukti: Ir papluko antelė ant marių, verkė tėvo sūnelis nevalioj (d.) Al. Ir palūžo sijužės, ir papluko lentužės JD716. Žirgeliu papluko, nuskendo broliukas JD1003. Ir įmetė mergužėlę gilian dūnojėlin, ir paplùko… …
