panarinti
1panarinti — 1 panarìnti tr. panerti, panardinti: Ans tave panarins į vandenį J. | prk.: Kas panarìno žemaičius šnapšė[je]? Šts. Į kokią bjaurią vienatvę jį panarino! rš. narinti; išnarinti; panarinti …
2panarinti — 2 panarìnti tr. 1. išsukti iš sąnario: Trečiajam sprandas panarintas TP1881,27. | refl. tr.: Pasinarinau koją Vn. Vieną sykį esu kojos nykštį pasinarinus, i skaudėjo a metus Jrb. 2. palandinti po vokais, pabalinti (akis): Panarinù akis po… …
3panarinti — panari̇̀nti 1 vksm. Panari̇̀nk rankàs į vándenį …
4panarinti — panari̇̀nti 2 vksm. Ji̇̀s panari̇̀no apsuñkusią gálvą …
5antnarinti — 2 antnarìnti (ž.) žr. 2 užnarinti: Antnarinau ant beržo šakelės butelką sulai tekėti, kažkas i nunarinęs Šts. narinti; antnarinti; apnarinti; atnarinti; įnarinti; išnarinti; nunarinti; panarinti; …
6apnarinti — 2 apnarìnti tr. K aprišti, apjuosti: Jis staiga virvę aplink ją apnarino Kel1862,88. Laikrodis tebebuvo ant šios rankos apnarintas prš. narinti; antnarinti; apnarinti; atnarinti; įnarinti; išnarinti; nunarinti; panarinti; …
7atnarinti — 2 atnarìnti tr.; B atnerti, atrišti, atmegzti: Tambovietis greitai atnarino virvagalį nuo Pranaičlo rankų V.Myk Put. Atnarink viržius Grk. Virvę ant lazdos atnarinù, ryšį K. | refl.: Pantis atsinarino rš. narinti; antnarinti; apnarinti;… …
8išnarinti — 1 išnarìnti intr. išeiti, išlįsti: Karvės išnarìno kitam miško krašte Jnš. | refl.: Pro skylę išsinarìno Rmš. narinti; išnarinti; panarinti …
9išnarinti — 2 išnarìnti tr. 1. išnerti, išverti išimti atneriant kilpą: Jis išnarino iš kamanų brizgilą, padavė kalviui, o arklį tomis pat kamanomis pririšo prie tvoros V.Myk Put. ^ Veik užkabina, bet neveik išnarina (greit pradeda, bet negreit užbaigia)… …
10kulšas — 1 kul̃šas sm. ppr. pl. (4) Nd, Prk, Kin prie tinklo rišamas koks sunkus daiktas jam panarinti, grimzdas: Plūdės ant vandens, kulšaĩ po vandens (d.) Rsn …
