panašauti
1panašauti — panašauti, auja, ãvo intr. 1. FT, NdŽ būti panašiam. 2. NdŽ pamėgdžioti: Jie mėgsta panašauti tuo, kas jiems ypačiai krenta į akį P.Aviž …
2beždžioniauti — beždžioniauti, iauja, iãvo intr., tr. DŽ sekti, panašauti, mėgdžioti, maivytis: Jos tik beždžioniauti moka Skr …
3pamėgdžioti — tr. 1. pajuokti, paerzinti mėgdžiojant: Ar gražu pamėgdžioti vyresnį! Kt. | refl.: O kai baigė nešt ant klojimo, tai ir pradėjo pasimėgdžiot – „ožiukas, ožiukas“ LTR(Kp). 2. sekti kitu, panašauti: Kiek vėliau jį pradėjo pamėgdžioti ir Gaubys… …
4panašavimas — panašãvimas sm. (1) NdŽ → panašauti …
5pavėdauti — pavėdauti, auja, ãvo intr. būti panašiam (pavėdam), panašauti: Žemaičių kalba pavėdauja į rytų lietuvių kalbą JJ. Žvėrys didžiai pavėdau[ja] į augmenis S.Dauk. Jam tujau apdaru pavėdauti norėjo S.Dauk …
6persakioti — 1. P žr. persekioti 3: Parsakioju Sut. Jei mane persakiojo, ir jus persakios DP528. Ėmė parsakioti įtartus nugalavimu savo tėvo S.Dauk. 2. tr. pamėgdžioti, panašauti: Parsakiok darbus jo J. Kurį garbin, tą ir parsakio[ja] VP26. sakioti; įsakioti; …
