palaikyti
1palaikyti — palaikýti vksm. Palaikýk màno rankinùką, kõl atraki̇̀nsiu duri̇̀s …
2palaikyti — 1. tr. paturėti rankoje, neleisti nukristi: Iš to pasinaudoja ir siuvėjai: jeigu katram nuo adatos kaista pirštai, tai pagauna varlę ir palaiko rankoj BsPII325. ║ neleisti judėti, prilaikyti: Šlapi miežių kruopai palaiko sėlenas, vėtant vėjas… …
3paturėti — paturėti, pàturi, ėjo 1. tr., intr. Q241, SD1110, SD266, Sut, N, M, Rtr, NdŽ, DŽ1, Žl, Šr, Ob, Vlk, Dbč, LKKII227(Lz), Als palaikyti nusitvėrus, įsitvėrus ką nors rankoje: Siūlai reikia vyt, reiks paturėt [sruogą] Klt. Paturėk abiem rankom… …
4palaikymas — palaĩkymas sm. (1) 1. → palaikyti 3; auginimas, maitinimas: Telyčios palaĩkymas daug jam atsejo Ds. Čia stovint (gyvenant), nėra gero palaĩkymo tom vištom Skr. 2. refl. pragyvenimo ištekliai: Tikėjos pasilaikymą gausiąs, kadangi tarp savo… …
5apversti — apver̃sti, apver̃čia (àpverčia), àpvertė 1. tr. SD1114, SD301, Sut, N, K, RtŽ, L, Š, Rtr, BŽ77, DŽ, NdŽ, KŽ padaryti, kad pargriūtų, parvirstų ant šono, pargriauti, parblokšti, paguldyti ant žemės: Karves pagirdžia, lovius apver̃čia in šono Klt …
6paversti — paver̃sti, paver̃čia (pàverčia), pàvertė 1. tr. H, MŽ, K, M, LL112, L, ŠT299, DŽ, NdŽ, KŽ pargriauti, paguldyti, parblokšti iš vertikalios padėties ant šono, ant žemės: Tik paskutinę akimirką sustojau, paverčiau ant šono dviratį, nuplėšiau prie …
7aplaikyti — tr. 1. Ėr, Alv prižiūrėti: Nemoka bičių aplaikyti Rdd. Rūbą aplaikyk, tai daug ilgiau nešiosi Trgn. Gyvuliai aplaĩkomi gerai Mlt. | refl.: Reikia švariai apsilaikytie Jz. ║ duoti pragyvenimą: Reikia tėvai aplaikyt kap pats save Prl. Nejau jam… …
8apturėti — apturėti, àpturi, ėjo tr. K 1. Q76,162,538, SD124,117, SD44,180,235, H172, R, R59,125,187,360, MŽ, MŽ79, 164,248,482, Sut, KlG169, M, BzB272, L, Rtr, NdŽ, KŽ, Grg gauti, pasinaudoti, įsigyti sau: Įgyju, gaunu, apturiu SD185. Įgyt rūpinuosi,… …
9išlaikyti — 1. tr. Ds išturėti rankoje: Širdį drąsią ir ginklą rankoj išlaikyk! S.Nėr. Tas kvailys sako: „Nebegaliu durių išlaikyti, mesiu!“ BsMtII163. ║ neleisti ištrūkti, suvaldyti: Vienas jautis Jonui ištrūko, nubėgęs ir atsigėrė, o kitą jis išlaikė… …
10pakorinti — 2 pakõrinti tr. 1. palaikyti pakabinus, pakorus, nuleidus: Tau ir iš tolo smirda, o aš turiu pakõrinus galvą in dūmų Arm. 2. palaikyti ant rankų už kojelių mažą vaiką, kuris šlapinasi ar tuštinasi: Pala, ateis mama, tai pakoriñs, aš nemoku Rdm …
