pakloti
1pakloti — paklóti vksm. Ki̇̀limą paklójome svetai̇̃nėje …
2pakloti — tr. 1. R patiesti: Plytelės, lentelės iš marmuro asloj paguldytos, paklotos SD3. Padėjęs šaukštą, paklojo rankas ant stalo ir padėjo galvą I.Simon. Tik išaudė ir jau audeklus ant pievos paklojo Švnč. Priderėtų dar pri stalo pakloti ant žemės… …
3iškloti — tr. 1. visą užtiesti, išgrįsti, išmušti: Išklos takus gelumbe Jnš. Menės asla taip pat buvo išklota žvėrių kailiais A.Vien. Ežys pasidirba kinį, iškloja jį lapais, sausomis žolėmis ir lapkričio mėnesyje atsigula savo naujame patale Blv. Aš… …
4patiesti — patiẽsti, ia (pàtiesia), pàtiesė tr. 1. NdŽ padaryti kiek tiesesnį, patiesinti: Gelžį patiẽsti reik, sako, nė kokio sunkumo nėra Vvr. Senovių senovė[je] didžiai plačiai prekyba yra buvusi tūse kraštūse, jei tūlos jų upys yra patiestos S.Dauk …
5ištiesti — ištiẽsti, ia (ìštiesia), ìštiesė tr. K 1. N, K Amb, M, Rtr, DŽ, NdŽ, Plv, Krs, Vž, Klk padaryti tiesų, nebesulenktą, išlyginti: Geležis sulinko, reikia ištiẽsti Š. Ka ta koja būtų ištiestà, tad būtų tas kaulas suaugęs Vgr. Aš ištiẽst kojos… …
6paklojimas — paklojìmas sm. (2), paklojimas (1) KI120; SD333 1. → pakloti 2: Patalo paklojimas Kp. Netinka valgis, netinka paklojimas rš. 2. kas paklota: Paklojimas [linų] jau nedėlioj reikėj[o] pakelti Auk. Dar vieną rugių paklojìmą išmušim (iškulsim) ir… …
7paklotis — sf. (1) [K], paklotis, ies sm. 1. CI1143 patalas: Visi paklotys, ant kurių jisai gul, ir vis, ant ko jis sėd, tampa nečystu BB3Moz15,4. Ir anys paguldė jį ant jo pakloties, kuri papildyta buvo gerai kvepiančiomis žolėmis BB2Krn16,14. 2. R, MŽ, N …
8pakreikti — pakreĩkti, ia, pàkreikė 1. tr., intr. pakloti ką po apačia, kad būtų sausa, minkšta kam atsigulti ar ką padėti: Švariai pakreiktoje užugardėje gulėjo ilgas lašininis J.Balt. Reik šiaudais tvartus pakreĩkti Kv. Nesukreik visų šiaudų karvėms,… …
9pratiesti — pratiẽsti, ia, pràtiesė tr. 1. NdŽ kiek patiesinti. | refl. NdŽ: Varpos po parklestėjimo prasitiesančios P. ║ refl. tr. tiesiant prisidaryti: Turiu vinių prasitiẽsęs, galiu kalti torą Kal. 2. Rtr, NdŽ, KŽ ištiesti; atkišti: Pràtiesė kojas DŽ1 …
10prikloti — 1. tr. truputį užkloti, pridengti: Kiek priklok, kaipgi gulės viškai nesiklojęs Kp. Pakelia patalus aukštyn – žiūri, kad tiktai galva priklota lovoje patalais BsMtII157. Kuomi svečius priklosi? JD1499. Tegu jį priklõs žali lapeliai Vlk. | prk.:… …