painioti
1painioti — páinioti vksm. Páinioti siūlus, virvès …
2painioti — painioti, ioja, iojo tr. 1. SD253,398, R, K raizgyti, velti (siūlus, virves...): Nepainiok man siūlų J. | refl.: Palaidi siūlai painiojas – reiks suvyti į kamūlį Als. 2. raizgyti, pančioti: Gaspadinė greita buvo, kad mane gainiojo, kanapėlės… …
3maišyti — maišyti, maĩšo, maĩšė 1. tr. R, K kokiu įrankiu aplink sukant, judinti, plakti, vartyti: Brunzga neišvirti žirniai, kad juos su šaukštu maišaĩ J. Kraujas nemaĩšomas klenka J. Maišaũ košę su menturiu, o mišau mišinį iš grūdų, pašarą J.… …
4painiuoti — painiuoti, iuoja, iavo 1. K = painioti 1. 2. refl. = painioti 4 (refl.): Tai man tame dalyke painė buvo, painiavos KI641. Painiuojuos po kojų K. painiuoti; atpainiuoti; įpainiuoti; išpainiuoti; …
5atokumas — atokùmas dkt. Nereikėtų páinioti atokùmo ir izoliuotùmo sąvokų, nors daũg atokių̃ regiònų ir yrà sãlos …
6gaišus — gaišùs, gaiši̇̀ bdv. Nesunkùs, bet gaišùs užsiėmi̇̀mas susimãzgiusius siūlus páinioti …
7gaiši — gaišùs, gaiši̇̀ bdv. Nesunkùs, bet gaišùs užsiėmi̇̀mas susimãzgiusius siūlus páinioti …
8užkeikimas — užkeiki̇̀mas dkt. Sãkant užkeiki̇̀mą negãlima niẽko jamè kei̇̃sti ar páinioti, nes tadà ji̇̀s netèktų sàvo magiškùmo …
9apipainioti — tr. 1. apnarplioti, apraizgyti: Tas levukas, atėjęs pas arklius, klausė: ,,Kas čia jus teip apipainiojo?“ BsPIII266. Vorai deda kiaušelius, kuriuos apipainioja voratinkliais rš. | prk.: Kapitalizmo voratinkliai buvo apipainioję žmogų lyg muselę J …
10atpainioti — 1. tr. Š atrišti, atnarplioti: Lengviau virvutę užpainioti negu atpainioti rš. Šiaip ne taip atpainiojo ragus ir, užnėrę virvę ant kaklo, vedė į dvarą LTsIV675. | refl. Š. | prk.: Kol atsipainioji (suvoki, susigaudai, suseki), ką ans sako, ilgai… …
