padangė
81užkrauti — 1. tr. N uždėti ant ko: Užkrauk da ir šitą gubą ant vežimo Ds. Dabar užkrovė jiedu ant dešimts asilų sidabro BsPIV3. Mačiau asilus, vynu užkrautus CI273. Ir užkrovė kožnas ant savo asilo BB1Moz44,13. | Liepė ponai užkrauti tam Leonui gelžinius… …
82užstoti — 1. intr., tr. DŽ, KŽ žengiant užlipti, užminti: Užstojau ant tų durikių, kad aš sprūsiu – ko tik koją nenulūžau LKT127(Erž). Nevaikščiok basa, da užstosi ant kokio stiklo Jrb. Užstojo koja ant žairės (žarijos) Vrn. Užstojo an kojos ma[n] Plv.… …
83užtemdyti — tr. 1. Amb, Rtr, KŽ, ŽŪŽ76 padaryti tamsų, be šviesos, užtamsinti: Patalpa mėsai sūdyti turi būti švari, gerai vėdinama, vėsi, pusiau užtemdyta rš. Šikšnosparnių pulkai, kuriuos vakaras prikelia, stačiai užtemdo orą Blv. ║ padaryti, kad… …
84užtrililiuoti — intr. NdŽ pradėti trililiuoti: Čia vieversys užtrililiuoja ir nutilsta, čia kregždė, raižydama kaitrią padangę, sučirškia V.Krėv. trililiuoti; patrililiuoti; sutrililiuoti; užtrililiuoti …
85užvilkti — 1 užvil̃kti, ùžvelka, o Rtr, NdŽ, KŽ; M, L 1. tr. užtempti, užnešti ant ko: Tas maišas baisiai smagus – ledva užvilkau ant viršaus Pp. Nuneša valgyt: įdeda tokiam lopšely, užùvelka tą valgymą (ps.) Brž. Ùžvelka kopėčias an dangčiaus JT430. Ant …
86versti — ver̃sti, ver̃čia, ver̃tė K, DŽ, FrnW; D.Pošk, Sut, N, M 1. tr. KBII154, Rtr, BŽ266 daryti, kad griūtų, parvirstų ant šono, griauti, mesti: Versk kūlvertais vežimą šieno J. Ans muni ver̃ta, aš i vėl sėdu Yl. Kiaulės lovį ver̃čia, ėst nori Ėr.… …
87vienodas — vienodas, a adj. (1) Š, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, DrskŽ, à (3) Kpr, Skp, Č, vienodas (1) DūnŽ; L 1. S.Dauk, O, Kos58, M, RtŽ, LL52, FrnW, PolŽ32, ŽŪŽ159, KŽ turintis beveik ar visai tokių pat savybių, toks pat: Abiejų arklių vienodas plaukas J. Tos… …
88vieversys — vieversỹs sm. (3a) KII24, JI263, Rtr, Š, RŽ, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, LzŽ, DrskŽ; vieversys (1) LVI708, viever̃sis (2) K.Būg(Lkm), Sdk, Kzt, vieversis (1) J, NdŽ, KlbXXX(1)92; Lex 58, SD130,167, SD339, CI1191, R, MŽ, D103, Sut, I, RtŽ, L, ŽŪŽ66 zool.… …
89virventi — 1 virventi, ẽna, ẽno 1. intr. tekėti maža ar nesmarkia srovele, sroventi: [Šventoji] rytiniu Smalininkų pakraščiu virvena į Nemuną sp. Visą dieną dulkęs smulkus lietus sustiprėjo ir srovele virveno nuo stogų sp. Joniuko motinos skruostais… …
90vyturys — 1 vyturỹs sm. (3b) KBII74, K, LsB449, J.Ger, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, LKAI151, DrskŽ, Smln, Jnk; Q325, R, R243, MŽ, MŽ324, Sut, N, M, LL226, Š, E, ŠT122 žr. vieversys: Vyturỹs čivyruoja KII24. Vanagas puolė ant vỹturio KII211. Vyturiai… …
