padangė

  • 41nuvijoti — 1. tr. Š, KŽ nusukti, nuvyti, nuvynioti. | refl. Ser. 2. refl. nuvingiuoti: Tai šen tai ten iš baltai dažytų kaminų linksmai nusivijojo padange raityti dūmų botagai rš. vijoti; antvijoti; apvijoti; atvijoti; …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 42nuvingiuoti — 1. intr. DŽ1 vingiais nusitęsti: Nuo tavo gimtosios gryčios slenksčio per kiemą, per seną sodą, per pievą paruge nuvingiuoja baltas takelis J.Marcin. Žilaitienė sėdėjo ir sėdėjo, vis žvelgdama pro langą į siaurą keliuką, nuvingiuojantį už… …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 43nuūžti — nuū̃žti, ia (nùūžia), nùūžė Š, NdŽ, DŽ1 1. intr. šniokščiant nutolti: Nuūžė vėtra per laukus rš. | impers.: Medžiais nùūžė nùūžė, tur būti, velniai nukaukė išsigandę žmonių Krš. 2. intr. trumpai suošti: Medžiai pry žemės prilinko, nū̃ūžė… …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 44pabambė — sf. (1) vieta žemiau bambos: Kai tik dūrė į pabambę, net iššoko į padangę (d.) Alk …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 45padangesys — padangesỹs sm. (34b) žr. 1 padangė 1: Padangesiaĩs lakios, pranašavo, – ir atsipildo Šts …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 46padangis — sm. (1) Pj, padangỹs (3b) žr. 1 padangė: 1. S.Dauk, KBII76 Šarmotą dieną šarma y[ra] padangiaĩs Šts. Dūmai kyla į pat pãdangius Šts. Juodas debesėlis lėkė padangėliu, tai lėkė be sparnelių JD30. Šviesūs pilki debesėliai padangeliais plauko… …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 47padausės — pãdausės sf. pl. (1) vieta palei dausas, padangė: Pasikėlė į padauses it erelis rš. Antroje dienoje sutvėrė ... visą padangiškąjį apskritį, alba oriškąsias padauses MT40 …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 48padebesys — padebesỹs sm. ppr. pl. (34b) erdvė palei debesis, padangė: Sužaibavo iš po padebesių̃ Al. Gervės skrenda pačiais padebesiais Jnš. Ar išleisi lig pat padebesų̃ akmenį?! Grž. Anie antsėdo an to arklio i jojo padebesiaĩs Krt. Padebesyje ūžė… …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 49pakeleivingas — 2 pakeleivìngas, a adj. (1) 1. N esantis kelionėje, keliaujantis: Vieną dieną pas juos užėjo pakeleivinga senutė LTR(Užp). Pakeleivìngą žmogų reikia įleisti Grž. Ką čia imsi nuo pakeleivìngo žmogaus! Brt. Tarnams liepė savo pavargusius… …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 50pasigrožėjimas — sm. (1) → pagrožėti 3 (refl.): Gimsta daina, pilna meilės ir pasigrožėjimo savąja padange rš. Jos veikalai išversti į daugelį kalbų ir su pasigrožėjimu skaitomi rš. grožėjimas; pasigrožėjimas …

    Dictionary of the Lithuanian Language