padangė
21gausus — gausùs, ì adj. (4), gausus, i (1) K, Š 1. skalsus; apstus; derlingas; našus; turtingas: Respublikos laukuose subrendo gausus derlius sp. Mūsų šalies gamtos resursai yra gausūs ir įvairūs (sov.) rš. Gausus lytus parmerkia žemę I. Gausi obelis Kp …
22girdėti — girdėti, gir̃di (gir̃džia), ėjo tr., intr. 1. ausimis suvokti garsus: Girdžiu iš tolo gaudžiant vario varpą A.Vencl. Jie negirdės kurtaus sprogimo, šiurpios bombonešių dainos S.Nėr. Štai visas rytas jis girdi nuo stogo krintančius lašus P.Cvir.… …
23grėsmingas — grėsmìngas, a adj. (1) DŽ grasus, baisus: Liūtis buvo grėsminga ir naikinanti rš. Narutis jautė, kaip troboje telkiasi kažkoks grėsmingas debesis, kuris štai trenks perkūnija J.Balt. grėsmìnga n.: Ore buvo jaučiama kažkas baisu ir grėsminga rš …
24gūbriuotas — gūbriuotas, a adj. su gūbriais, kauburiuotas: Padange šliaužiojo sunkūs, gūbriuoti debesys rš …
25išgaisrinti — išgaĩsrinti tr. raudonai nušviesti, nurausvinti: Saulėlydis rausvomis juostomis plačiai nutįso, išgaisrinęs visą padangę rš. gaisrinti; išgaisrinti; nugaisrinti …
26išskidėti — 2 išskidėti Mšk žr. išskidyti: Ta kepurė sena, išskidėjus, nuspurus Pn. Jau nebekokios pirštinės – išskidėję Lnkv. Ploni, skysti debesys, lyg išskidėjęs marškonis, nudraikė padangę rš. skidėti; išskidėti; praskidėti …
27klest — klèst interj. J 1. sėst, lept: Ta tik klèst ir atsisėdo Kt. Nulėkė [žvirblis] prie piemenuko – klest ir atsitūpė netoli jo kojų LMD(Šlv). Klèst ir pargriuvo in purvyno Tvr. Klest ir nukrito nuo stogo žemėn Vv. 2. pokšt: Stvėręs tuinagalį,… …
28klezdenti — klezdenti, ẽna, ẽno intr. pamažu pūsti, plazdėti: Saulytėlė šviečia, vėjutis klezdena Lkč. Padangė pilkais debesiais aptraukta, lengvas vėjelis klezdena VŽ1905,130. Vienas vėjas beklezdena, nešiodamas smulkius sniego gabalėlius rš …
29kupetuotas — kupetuotas, a adj. (1) kuris kupetų pavidalo: Iš rytų pusės kupetuoti debesys užkrovė padangę ir išpuošė ją kalnais ir visokiais kloniais V.Piet. Po pusdienio pietvakariuose augo kupetuotas debesys rš …
30kurkti — 1 kur̃kti, ia, ė 1. intr. SD330,340, K, J, Šmk, Šts, Slnt, Plt, Čk, Pn, Rm rėkti, turkti, kvarkti: Varlės grioviuose pradėjo kurkti Žem. Ant laktos kurkė viena višta P.Cvir. Kas valandėlė skrido padange kurkdamos gervės A.Vien. Jei gaidys kurkia… …
