pabarti
11išbarti — išbarti, ìšbara, ìšbarė tr. apšaukti barant, išvainoti: Išbar̃s mane motinėlė, ilgai namo neparėjus J.Jabl. Aš nulytoji, aš nusnigtoji, mamužės išbartoji LB18. Išbark žvėrį, kuris yra nendryne Mž292. | refl.: Susipykę išsìbara, išsiplūsta,… …
12išdykūnas — sm. išdykėlis, savavaliautojas: Niekas iš būrio vyrijos nė žodžiais tuos jaunikius išdykūnus nemano pabarti už bloga HO …
13nubarti — nubarti, nùbara, nùbarė tr. 1. išbarti, išvainoti: Aš bijau, kad tėvas manęs nenubartų Ps. Nubar̃s tėvukelis, sena motinelė, kad ilgai sėdėjau tamsiojoj naktelėj Prng. | refl.: Ta boba nusibarus, nusiriejus, įėjus į gryčią Sln. 2. refl. Krn… …
14nušturkyti — ×nuštur̃kyti tr. pabarti: Pasiutusi gatavai ta tavo gaspadinė: biškį ko anai neįtikai, ta kad nuštur̃kys kaip už kokį didžiausį nusikaltimą! Vkš. šturkyti; apšturkyti; nušturkyti …
15pabarimas — pabarìmas sm. (2) → pabarti: Nieko nepadėjo nė pasakojimas, nė pabarìmas Gs. | refl.: Kai pamatys, kad išmušei langą, ot bus pasibarìmo Jnšk. barimas; apibarimas; atsibarimas; išbarimas; nubarimas; pabarimas; subarimas …
16pabarinėti — iter. dem. pabarti: Virtuvėje darbavosi teta Veronika, pabarinėdama niekam netikusią pagelbininkę rš. | refl.: Neseniai susipažino, bet jau pasibarinėja Švn. barinėti; pabarinėti …
17pabegėdinti — tr. pabarti, pagėdinti: Sutikęs pabegėdink, kad negražu vaginėti Grž. begėdinti; išbegėdinti; pabegėdinti; subegėdinti …
18pabuzyti — pabùzyti tr. pabarti, paplūsti: Dažnai jį boba pabùzija Ds. buzyti; apibuzyti; išbuzyti; pabuzyti; pribuzyti; susibuzyti; užbuzyti …
19pagarbavoti — 1 ×pagarbavoti tr. 1. pagarbstyti (mirusį): Mirusį apraudojo, pagarbavojo Kp. 2. prk. išplūsti, pabarti: Šunį pagarbavok, ale ne mañ Trgn. garbavoti; apgarbavoti; išgarbavoti; pagarbavoti; prigarbavoti …
20pakandručinti — ×pakandrùčinti tr. pabarti: Už tokį darbą verta gerai pakandrùčyti Pžrl. kandručinti; pakandručinti …
