paaria
1paarti — 1 paarti, pàaria, pàarė (paorė) 1. intr. kiek, nedaug arti: Pàaria kiek, ir stovi, ilsisi Kp. Eik, dar lig pietų paark, paskum eisim prie kito darbo! NdŽ. 2. refl. užtektinai, ilgai arti: Tai pasìariau šiandien – visą dieną! Ėr. 3. tr. nuarti …
2berniokšlis — sm. (1) paaugęs berniukas, nedidelis bernas: Ar tu to berniokšlio negali palikt namų saugot, kad pats vis būvi Ds. Tas mano berniokšlis jau paaria Ds …
3geras — 1 gẽras, à (nom. pl. gerì, gẽrūs) adj. (4) 1. meilus, malonus; gailestingas; nepiktas: Mano tėvas labai gẽras, retai pyksta Rg. Gẽras mano brolis, pavėžino rogėm Ldvn. Mamutė būtum gerà, kad šabalbonų pamerktum rytojui Pc. Nebijok, nekąs,… …
4gudrus — 1 gudrùs, ì adj. (4) K 1. išmintingas; apsukrus, sumanus: Pasakyk, kad esi gudrus J.Jabl. Kaip su gudriausiu, stengiasi kiekvienas pakalbėti P.Cvir. Ir jo būta negudraus, didelio tinginio J.Jabl. Po didelių antakių žibėjo žvitrios, gudrios akys …
5pavelėti — tr. 1. NdŽ kiek skalbti, žlugti (daužant kultuve): Kiti nešdavosis da į upę, pavelėdavo [audeklą], pelenais da užbarstydavo Bsg. Su kultuvėm pavelėji pavelėji, išplauni ir tiesi Alz. Paema gi, padirba šarmenį, užpilia drobinius rūbus, pamirkia,… …
6pažlugti — 1 pažlùgti 1. tr. NdŽ, DŽ1 apmerkti skalbinius į šarmą: Vienas [vaikas] jau paaria, kitas žlugtą jau pažlunga, kitas dar ir visai mažutis Vaižg. 2. intr. NdŽ pamirkti šarme (apie skalbinius). 3. DŽ, NdŽ žr. pažliugti 1: Medis pažlùgęs, kurs… …
