pašalietis
1pašalietis — pašaliẽtis, pašaliẽtė dkt. Neleñgva pasitikėti pašaliečiù …
2pašalietis — pašaliẽtis, ė smob. (2) 1. svetimas, pašalinis žmogus: Kiti pašaliečiai kelyje šnekėjome po truputį Žem. Nuo pašaliečių slėpė lietuviškus dienraščius A.Vien. Pašaliẽčių viškai nebuvo, vieni tik giminės Jnšk. Buvo ir pašaliẽčių (ne tiktai savi… …
3pašalietė — pašaliẽtis, pašaliẽtė dkt. Neleñgva pasitikėti pašaliečiù …
4atklysti — intr. 1. K klaidžiojant ateiti, atsibastyti: Į Baltijos jūrą atklydo banginių rš. Keleivis atklydo be kelio J. Ir kaip jis čia atklydo! Brž. Netyčia svečias atklydo BŽ258. Atklydęs spiečius BŽ267. Jis yra pašalietis, iš kažkokio provincijos… …
5paršalietis — paršaliẽtis, ė smob. (2) Jnšk pašalietis, pašalinis: Čia žmonės paršaliẽčiai suėjo Ps. Jis klausia paršaliẽčių, kas čia važiuoja Lnkv …
6pašaleivis — pašaleĩvis, ė smob. (2) žr. pašalietis 1: Reik daug turėti [uogų] – gal būti pašaleĩvių Žr …
7pašalidis — pašalìdis, ė smob. (2) žr. pašalietis 1: Visi savi, pašalìdžių nieko nebuvo Slm …
8pašalienis — pašaliẽnis, ė smob. (2) žr. pašalietis 1: Aš pašaliẽnis, aš negaliu pasakyti kur kas yra Pn …
9pašalininkas — pašaliniñkas ( inỹkas), ė smob. (2) Rm žr. pašalietis 1: Pas jį darbinyko kaip vandenio: ir savų kaip rąstagalių, ir pašalinỹkai pripadeda kada ne kada Rod. Žiūrėk, kad pašalinỹkai nieko nesužinotų Vrn. Priėjo daug ir pašalinỹkių mergų Plv.… …
10pašalinis — 1 pašalìnis, ė smob. (2) žr. pašalietis 1: Prisirinko visokių pašalìnių, o savo žmonis nėra kur sutalpinti Rs. Jei ne pašalìniai, būčia seniai apsitrūsus Grl …
- 1
- 2
