nustelbti
1nustelbti — 2 nustel̃bti 1. KŽ žr. 1 nustelbti 1. 2. NdŽ, KŽ žr. 1 nustelbti 3. | refl. BŽ86. stelbti; nustelbti …
2nustelbti — 1 nustel̃bti, ia, nùstelbė KŽ 1. tr. R, MŽ, N, A1883,30, L, Rtr, DŽ, ŽŪŽ72 neleisti tarpti, nusmelkti, užgožti: Medis nùstelbė žoles, t. y. užgožia, nusmelka J. Dideli, tankūs medžiai nùstelbė eglaitę NdŽ. Žolės nùstelbė gėles Dkš. Jurginai… …
3nustelbti — nustel̃bti vksm. Glúosniai išsikerója ir nustel̃bia kitùs medžiùs …
4nustelbdinti — nustel̃bdinti 1. cur. 1 nustelbti 2: Vėtros nustelbdino linksmą pušių ošimą A1885,44. 2. refl. K → 1 nustelbti 3 (refl.). stelbdinti; nustelbdinti …
5nutrenkti — nutreñkti, ia (nùtrenkia), nùtrenkė 1. tr. K, M, L, Rtr, DŽ, KŽ užmušti (apie žaibą, elektrą): Perkūnas jį nùtrenkė KI248. Nuo perkūno nutrenktas N. Perkūno nùtrenktas NdŽ. Kaip davė perkūnas, žmogų nùtrenkė Rm. Stovėjo po medžiu, i… …
6užtrenkti — užtreñkti, ia (ùžtrenkia), ùžtrenkė 1. tr. K, M, LL315, L, Rtr, Š, DŽ, FrnW, KŽ su trenksmu uždaryti, užverti, užversti: Ùžtrenkė jam panosėj duris NdŽ. Aš tik [v]andinį pamečiau i duris spėjau užtreñkti Krtn. Užtrenkė duris supykus Jnš.… …
7užūžti — užū̃žti, ia (ùžūžia), ùžūžė K, NdŽ, KŽ; N, M 1. intr. imti ošti, šniokšti (apie vėją, lietų, vandenis): Kaip užūžė vėjis, tai visus medžius išvartė J. O kai užūžia audra, kai sutraškina perkūnai V.Krėv. Sekmadienį pavakary užūžė [lietus] tiek… …
8apglušinti — ×apglùšinti tr. 1. apkurtinti: Didelis sprogimas apglušino žmones rš. 2. apsvaiginti: Rūpesčiai apglùšina žmogui galvą Jnš. Šitie dūmai apglùšino mane, skauda galvą Ds. Kaip davė kuolu galvon, ir apglùšino Dgl. | refl.: Ji turbūt apsiglùšino …
9apgniaužti — tr. 1. rankomis, pirštais apimti: Iki aš dar dešimčiasvario kotą apgniaužiu, valsčiui nereikės manęs penėt rš. O kai mėšlas vežt prisieina arba plūgo turėklai apgniaužt, tai jau nebegerai rš. Su gniaužtu apgniaužiau botkotį J. Su rankomis… …
10apgožti — 2 apgõžti, ia, àpgožė tr. 1. apimti, apglemžti: Àpgožei visą daržą, o man nė vienos eželės nepalikai Mrs. | prk.: Fašizmo slibinas apgožęs kraštą laikė V.Mozūr. Sielvartas apgožė jį kaip karštas rūkas rš. 2. apgaubti, apdengti: Upelis teka,… …
