nuriti
1nuritimas — nuriti̇̀mas dkt. Tàs tàvo nusiriti̇̀mas nuo stógo galėjo ir blogiaũ bai̇̃gtis …
2nuritimas — 2 nuritìmas sm. (2) 1. N, KI34, BŽ328,332 → nuristi 1. | refl. KI23: Tada tik apsižvalgė, dar apkurtęs nuo smarkaus nusiritimo V.Kudir. 2. refl. smukimas: Tas tiktai pagreitins josios nusiritimo valandą rš. ritimas; apritimas; …
