nugriūti
1nugriūti — intr. 1. nukristi, nupulti; parvirsti: Porą kartų jam taip nugriuvus ir negreit atgavus žadą, tėvai manė jį mirus P.Cvir. Iš arklio kanopos žemė nugriuvus Ad. Nugriūsi [nuo vežimo], tai tada verksi Mrp. Tas kap rikterėjo – nuo visų stogų kaminai… …
2nugriūti — vksm. Užkliuvaũ ir nugriuvaũ nuo láiptų …
3nuvirsti — nuvir̃sti intr. 1. NdŽ, Vkš, Sd nugriūti ant žemės, ant šono: Atgalia ranka ka drožiau į snukį, ans pagal ratais i nuvir̃to Pp. Koks pasleidęs [vaikas]: nuvir̃s žemėn, draskysis, rėks, kol paema [ant rankų] Lel. A gražu bus, kai nuvirsiù vagoj,… …
4nudribti — nudrìbti intr. 1. K nukristi gabalais (kokiai tirštai masei): Košė par kraštą bliūdo nudrìbo J. 2. nugriūti, nupulti: Nelipk ant stogo – nudribsì Rk. Ale kaip nudribaũ nuo skadų, tai nuo to čėso krūtinę sopa, ir gana Kp. Saugok vaiką, kad… …
5apgriūti — 1. tr. apvirsti, apslėgti: Mane rąstai apgriùvo, pagelbėk tu mane PP58. Apgriūkit, kalnai, mane! Jzm. Ir stenėjo žemė, sunkybėm apgriūta IM1861,56. 2. tr. apipulti, apstoti: Apgriuvo jį visi kartu, iš karto visi pradėjo kalbėti P.Cvir. 3. intr.… …
6atgriūti — intr. 1. virsti atgal: Pamėgino atsikelt, bet dar buvo sustingęs ir atgriuvo atgal Mš. Ariant velėnos atgriū̃va, ir tiek Pc. Ar neatgriùs tos kopėčios? Pc. Teip jie bevalgydami ir begerdami atgriuvo negyvi BM100. Net atgriuvau besijuokdama Lnkv …
7griūti — griūti, griū̃va (griū̃sta Brž; SD390, griū̃na), griùvo intr. 1. virsti, gulti (apie aukštą daiktą, gyvulį, žmogų...); irti (apie trobą, kalną): Repečkomis perrėpliojęs aslą, griūdavo kniūpsčias į lovą P.Cvir. Griùvo medis ir sutrioškino koją… …
8išdrybsoti — intr. 1. praleisti kurį laiką gulint, drybsant: Galvą skaudėjo, tai visą dieną ir išdrybsojau lovoj Vl. 2. refl. iki soties drybsoti: Skubėjom į mišką, trokšdami tik vieno – nugriūti ir gerai išsidrybsoti J.Balt. drybsoti; atsidrybsoti;… …
9išgriūti — intr. 1. išvirsti: Siena išgriùvo J. Supuvus tvora išgriùvo Al. Miškai išgriuvo, medžiai supuvo, ir nuogi laukai liko A.Baran. Rateliai užkliuvo, melagis išgriuvo Rk. Kas, ar išgriùvę buvot bevažiuodami, kad tokie dumblini? Sml. Nelabai tų… …
10kibirokšterti — kibirokšterti, ia, ėjo intr. nugriūti su trenksmu, keberiokšterti: Veršis kap kibirokšters ir guli aukštynokas LMD(Žrm). Kad džemštersiu per ausį, tai net kibirokštersi Nč …