nešioti
41atlajus — atlajùs sm. (3b), ãtlajus (1) 1. maža įlanka, užutėkis, užtakis, salpas: Jūros, ežero atlajùs, arba koja Ss. Anoj pusėj Nemuno, už karklyno, yra ilgas, gilus atlajùs Gl. Diržų atlajuj daug žuvų pagavome Lp. 2. gili vieta upėje, sietuva,… …
42atleisti — 1. tr., intr. Mž23, SD215, R, MP319 dovanoti įkyrėjusiam, įžeidusiam, nusikaltusiam, nebausti: Atleisk, dėdyt, tą kartą – kitąkart teip nebedarysiu Grž. Ji yra pasakiusi motinai tokių žodžių, kurių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti I …
43atpuskinis — ×atpuskìnis, ė adj. (2) 1. Šts skirtas atlaiduose dėvėti, išeiginis: Atpuskìnės kelnės senųjų žmonių buvo langėtos Šts. Jau tu ir mano atpuskinę [skarelę] pradedi kasdie nešioti! Gs. 2. per atlaidus laikomas: Atpuskìnės mišios Gs …
44atvaikščioti — 1. intr. NdŽ pakankamai vaikščioti: Atvaikščiota, negaliu niekur nueit Dg. Jau atvaikščiota, ką dauges vaikščiosi Drsk. Savo atvaikščiojau, dabar galiu pasilsėti Vkš. | refl. Š: Aš per itą pievelę neatsivaikščio[ja]u, o kurį labai mylėjau –… …
45atvipti — atvìpti intr. LVIV669, DŽ1 atkarti, nudribti: Atvìpusi lūpa, gatavai išsižiojusi merga Rdn. Spokso išsižiojęs, lūpa atvìpo iš to dyvo Krš. Kad i tavo atvìpusi kaip kumelės lūpa Yl. Nesijuok iš manęs, i pačios lūpa atvìpus kai kamantas Jnš.… …
46ašakinis — ašakìnis, ė adj. (2), ãšakinis (1) Sml 1. su ašakomis: Dygi ašakinė duonelė pasidarė skanėsiu kiekvienam sklypininkui P.Cvir. | Šiuosmet daug ašakìnių grikių (be grūdų, tik ašakos) Vrnv. Rugiai bus brangūs, daug yra ašakìnių Vrnv. 2. skirtas… …
47basėti — basėti, ėja, ėjo intr. baigti nešioti avalynę, darytis basam …
48bertuvė — bertuvė̃ sf. (3b), ber•tuvė 1. medinis samtelis javams berti (vėtyti) ar samstyti, vėtyklė: Su ber•tuve beria grūdus, t. y. vėto J. Visą dieną bėriau, kad net popūtę bertuvė̃ sugriaužė delno[je] Skd. Paimk ber̃tuvę ir išberk rugius Kl. Grūdus… …
49bitelė — 3 ×bitẽlė sf. (2) medinis indas be ąsų pienui laikyti, miltams nešioti, praustis, medinis kibiras: Praustis padėjau bitẽlę Krt. Eik su ta bitelè į šulnį vandens parnešti Dr …
50blaškyti — blaškyti, blãško, blãškė iter. blokšti. 1. SD361 mėtyti, svaidyti, laidyti: Neblaškyk akmenų į pievą Rm. Blaškyti pėdus į šalis J. Tą šunį blãškė vaikai visaip pagaliais Rm. Vaikai, eikit pilkės (sviedinio) blaškyt Ps. Oi mėtė blãškė mane… …
