nešioti
81išdaužėjimas — sm. (1) → 1 išdaužėti 2: Dėl tokio išdaužėjimo dar gali nešioti raištį Vvr. daužėjimas; išdaužėjimas; sudaužėjimas …
82išeiti — išeĩti 1. intr. SD409, R, H einant pasišalinti: Vienas žmogus, išėjęs valandėlę už durų, sugrįžo J.Jabl. Išeit mergytė iš rūtų daržo, vainikėlį pindama KlvD98. Varomas turiu išeiti Blv. Skruzdėlės skyles išeit palieka O. Čia jų būta ir išeita… …
83iškelti — iškelti, ìškelia, iškėlė tr. I. išimti, ištraukti, išlaipinti; pakelti aukštyn, pakilti; išarti, išplėšti. 1. išimti ką (ppr. sunkų) iš kur nors: Iškelk kūdikį iš lopšio J. Žiobt ir apžiojo žuvis meškerę, ir iškėliau lyną Šts. Iškelkite mums avį …
84ištekėjimas — sm. (1) DŽ1 1. SD409, Sut, N, Š, NdŽ → ištekėti 1: Ižtekėjimas SD1199. Ištekėjimas vandens į mares B. Požeminio vandens ištekėjimas į paviršių PolŽ58. Ištekėjimo griovelis ŽŪŽ90. Presuojant tiesioginiu būdu, metalo ištekėjimo kryptis sutampa su… …
85ištisas — ìštisas, à adj. (3b) 1. visas: Per ìštisus metus rankų nenuleidžiau Ds. Ištisus metus jis niekur nesirodė Lzd. Vaikščiojau ìštisą dieną Vdžg. Ištisa Telšių pavietė M.Valanč. Ìštisus metus dirbau J. Ìštisus metus išgulėjau patale Š. Tą… …
86ištęsėti — intr.; Ser kurį laiką vilkėti, nešioti: Visą žiemą ištęsėjau šilkiniu kvartūkėliu Š. | refl. Š. tęsėti; ištęsėti; nutęsėti; patęsėti; partęsėti …
87iššveisti — iššveĩsti, čia (ìššveičia), ìššveitė 1. tr., intr. Sut, N, Rtr, Š, Ser, NdŽ, KŽ trinant kuo išvalyti, išblizginti: Neižšveičiamas, neižtrinamas SD192. Jam pečius ìššveičiau (nutryniau) Sem. Iššveĩsk man rendelį J. Puodus, būlo, ìššveičia su …
88jeib kuris — jeib kurìs, jeib kurì pron. indef. (4) bet kuris: Lygina jį jeib kuriam gi stipriausiam daiktu (= daiktui) WP17. Nesiduoti jeib kuriam gi vėju (= vėjui) savęs nešioti WP222 …
89juokas — juõkas sm. (4) K, BŽ14; SD344, R, M 1. pasitenkinimo, džiaugsmo, linksmumo ir pan. reiškimas tam tikrais nutrūkstamais garsais iškvepiant orą, juokimasis: Nuskamba juokas P.Cvir. Kalbų ir juokų pilna visur rš. Gyvas juõkas Š. Man be galo… …
90juosėti — juosėti, juõsi ( ėja, juõsia), ėjo tr., intr. apsijuosus nešioti: Šitokiuo diržu aš ir juosėti drovėčiaus Š. Seniai aš juosėjau tą juostą J. Seniau visi juostom juosėdavom Dkš. Aš visada diržą juosėdavau Lnkv. Su juosta, kuria juosėjai, juosk… …
