nešioti
111kurpė — kùrpė sf. (1) 1. ppr. pl. SD374, R, K batas, batukas: Ir jos šoko kiekvieną naktį lig prakiurstant kurpėms J.Balč. Lietuvninkai … su kùrpėms rudenyj ant česnių pasirodo K.Donel. Pasiūs tėvelis kurpes JD673. Kurpės padegė gerai, ir Eglė per tris …
112kyšėti — kyšėti, kỹši, ėjo 1. intr. SD370 kyšoti: Par patvynį žolė iš vandens kur ne kur kỹši J. Kas ten tavo kyši iš kišenės? J.Balč. Voveruškų leikelės kur ne kur pro plyšį iš po samanų marškos sarmatlyvai kyši A.Baran. Medžių šaknys kaip šonkauliai… …
113kėbluotis — kėbluotis, uojasi, ãvosi 1. žr. kėbloti 2 (refl.): Argi taip gražu kėbluotis! Ds. Ką čia kėbluojies kaip mažas vaikas! Svn. Vaikas kėbluojas, kėtojas J(Ds). Nesikėbluok, vaikel, negražu! Jž. 2. kebėtis, griozdotis: Nenoriu kėbluoties, t. y.… …
114kėkauti — kėkauti, auja ( auna), avo 1. tr. Tvr supti, kykoti: Kad kėkauna tėvas vaiką, tas net žagsi Užp. Senelis dažnai kėkauna vaikus Ut. Kėkauna kaip mažą vaiką, pasodinęs ant kelių Ds. Kūdikį ėmė nešioti po aslą, kėkaudama jį ant rankų rš. Maži vaikai …
115lakė — 2 lãkė sf. (2) moteris, mėgstanti visur lakstyti, daužytis per naktis, kalbas nešioti: Liežuviams maišyti tėra ta lakė Šts. Jis – vyras kap ir visi, bet ji – tikra lãkė Nmn …
116lankinis — 4 lankìnis, ė adj. (2) = lunkinis: Kadai avėjai su lankìnėms vyželėms, o nū avėsi su juktelės kurpelėms JV76. O jis papratęs … juodas vaikščioti, storai nešioti, lankiniai užraištėliai JV876 …
117leilinti — leilinti, ina, ino tr. [K] nešioti, dilinti, niokoti, ploninti …
118lengvas — leñgvas, à adj. (4) 1. SD131 kuris mažo svorio, nedaug sveriantis, nesunkus: Skristukus ir sparnelius turinčios sėklos yra lengvos, ir jas vėjas gali toli nupūsti rš. Lengvas kap plunksna Dkš. Lengvas kaip skiedrelė Jnš. Vaikas labai susibaigęs …
119lengvumas — lengvùmas sm. (2), leñgvumas 1. → lengvas 1: Simas tėvą paima į glėbį ir stebisi jo lengvumu P.Cvir. Sunkumai, bjaurumai nuometėlio, lengvumai, gražumai vainikėlio BsO70. Čia lengvumo neišveizėsi: imk klumpius, kokius turiu Šts. Parodė … žymes… …
120liaunas — liaũnas, à adj. (4), liaunas (3) Krtn, Up 1. Šv, Grg, Vvr, Vb, Dl, PnmR, Slč lengvai linkstantis, lankstus, valkus, nestangus: Kurs liaũnas, parangus, tas miklus JIII42. Liauna lenta viburiuoja einant J. Liaunas kūnas, t. y. nepastyręs kaip… …
