narsuolis
1narsuolis — narsuõlis, narsuõlė dkt. Atsirãdo keli̇̀ narsuõliai, kuriẽ šóko į ledi̇̀nį vándenį …
2narsuolis — narsuõlis, ė smob. (2) NdŽ narsus žmogus: O, dabar narsuolis laikosi stipriai V.Kudir. Tik narsuolio širdis sutvirtėja pavojuos rš. Per audras, debesis ir tirštą rūką narsuolių vedamas lėktuvas skrido tiesiai į ašigalį K.Bor …
3narsuolė — narsuõlis, narsuõlė dkt. Atsirãdo keli̇̀ narsuõliai, kuriẽ šóko į ledi̇̀nį vándenį …
4išpuolis — ìšpuolis sm. (1) NdŽ 1. puolimas; ataka: Darbo žmonės rengėsi atremti priešo išpuolį (sov.) rš. Tikras narsuolis – šešiuose išpuoliuose dalyvavo rš. 2. BŽ81 priešiškas pasisakymas, išsišokimas; maištas: Marksizmo augimas, jo idėjų plitimas ir… …
5narseiva — scom. (1) narsuolis: Toks vyras narseiva reta rasti Kp …
6narsūnas — narsū̃nas, ė smob. (2); rš žr. narsuolis …
7naršas — 2 naršas, ė smob. M smarkuolis, narsuolis …
8pasidrąsėlis — pasidrą̃sėlis, ė smob. (1) drąsuolis, narsuolis: Daug tokių pasidrąsėlių yra vandenyje savo smertį radę prš …
9žvangčioti — žvangčioti, ioja, iojo DŽ, NdŽ 1. intr. tarpais skambėti: Aštri pentinai žvangčio[ja] S.Dauk. Žvangčiojo šuns valkiojama apie būdą grandinė J.Avyž. Žvangčioja skambučiai rš. Ramintos odinėje saujoje žvangčioja automobilio rakteliai V.Bub. 2. tr …
