némate
71miltai — mìltai sf. pl. (1) 1. SD140, R sumaltų grūdų produktas: Duoniniai mìltai Ėr. Kiaulių mìltai Pl. Antrininkai mìltai Plt. Miltų dulkės neragauna, visumet bulves tevalgo Lk. Su rėčiu sijok mìltus duonai, putrai J. Sušok į kankolus mìltai, kad… …
72mokslinti — 1 mokslinti, ina, ino tr. GK1939,150 duoti kam mokslo, mokyti: Plačiąsias liaudies mases mokslinti (sov.) DŽ. Ir jis esąs mokslintas, tik, deja, visai neišmokslintas J.Jabl. | refl.: Tėvų pinigais mokslinosi, vargo nematė rš …
73muilas — muĩlas (brus. мылa) sm. (4) 1. SD159, R, K kietoka arba apyskystė masė, gaminama iš riebalų, šarmo ir vartojama skalbimui, prausimuisi: Skystasis, gabalinis, tualetinis muilas rš. Prausiamas, skalbiamas, žaliasis muĩlas DŽ. Muilo putos LL92.… …
74mylėti — mylėti, myli (mỹli, mylia), ėjo, 1. tr. SD151, R, K jausti kam prisirišimą, atsidavimą, palankumą; jausti traukimą, linkimą į priešingos lyties asmenį: Jauni ir gražūs, abu mylėjo vienas antrą ir, susiėmę už rankų, ramiai ir drąsiai ėjo gyvenimo …
75nag — nàg (< nagi) prt. Užp ogi, juk: Nag ir aš nebežinau – ar jau eik, ar ką Sdk. Nag velniai jo nematę, kur čia su juo vajavosies! Ldk. Nag susiaudžiau ir turėsiu Ds …
76nematėlis — 2 nematėlis, ė smob. (1) 1. kas nematė: ^ Parodė nemãtėlis, nuvedė nebuvėlis (paklausė blogo patarimo) Sb. 2. neregys: Nematėliui ir tiesiausis kelias klaidus LTR(Vdk). Ignotas nemãtėlis ubagas kur buvo, tai jau to maĩs (mes) nežinom Vdk …
77nevydis — nẽvydis, ė smob. (l): Kurs niekados tave nematė, neišvydo, tas nẽvydis J. ◊ nẽvydis nẽgirdis (nẽgydis) nematytas, negirdėtas, nežinomas žmogus; pašalinis, nieko nežinantis, nieko bendra su kuo neturintis asmuo: Kaip gali priimti ant nakvynės …
78nudūzgėti — intr. nudundėti, smarkiai nujoti, nuvažiuoti: Matyt nematė, girdėt girdėjo, kai per lauką nudūzgėjo LTR(Vl). Piršliai pas paną kad nuduzgėjo! Čk. dūzgėti; įsidūzgėti; išdūzgėti; nudūzgėti; padūzgėti; pardūzgėti; sudūzgėti …
79nugrimzti — 1 nugrim̃zti intr. 1. nuskęsti, pasinerti: Tinklas sietuvoje visas nugrim̃zta Sr. Laivas nugrim̃zdo Kv. Nugrimzo kaip švinas didžiuose vandenyse CII823. Kad įpulsi į ežerėlį, į dugnužį nugrimsi (d.) J.Jabl. Šauk brolelis nugrimzdamas KlvD40. |… …
80nuklysti — intr. 1. SD426, K nueiti netikru keliu; nukrypti kur: Palydėk mañ per mišką, aš čia bijau, nepriprasti keliai, do kai kur nuklysiu Kp. Kaip koks paukštis, nuklydęs nuo savo kelio, esmi sugauta Vd. Atsiliko Šviedrys ir nuklydo toli girion V.Krėv …
