nèpe
31nepertraukiamumas — sm. (1) → nepertraukiamas: Teismo proceso nepertraukiamumo principas TTŽ …
32nepėsčias — nepėsčias, ià adj. (3) 1. MŽ, Škn, Ktk, Ps, Krž smarkus, drąsus, nenusileidžiantis: Petraitis nepėsčias – priš kelias bobas atsilaiko Krš. Ana, regis, nepėsčia, ale vis tiek nieko nepadaro Skdt. Kimbulio žmona buvo boba nepėsčia – ji ir patį… …
33nepionic — |nepē|änik, |nēp adjective Etymology: Greek nēpios infant + English onic (as in embryonic) : immature, larval nepionic forms of many of the common larger fossils Journal of Geology …
34neppy — ˈnepē adjective ( er/ est) Etymology: nep (III) + y : having neps : containing many neps neppy cotton neppy yarns …
35Julien Blaine — Julien Blaine, né en 1942 à Rognac (Bouches du Rhône) (sous le patronyme Christian Poitevin), est un poète français. Il a été l un des créateurs de la poésie action et a participé à la vie de la poésie performance en France comme à l étranger.… …
36Julien blaine — Julien Blaine, né en 1942 à Rognac (Bouches du Rhône) (sous le patronyme Christian Poitevin), est un poète français, qui a été l un des créateurs de la poésie action et qui a participé à la vie de la poésie performance en France comme à l… …
37šiaudas — sm. (3) K, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD1214, R, MŽ, RtŽ, M, L, BTŽ tuščiaviduris augalo (ppr. varpinio) stiebas: Šiaudas, ražas sausas SD447. Avižos, rugio šiaudas NdŽ. Rugiai, būsta, išauga an šiaudų̃ labai ilgi LKKII226(Lz). Kolei grūdas auga, ir šiaudas …
38pereiti — 1. tr., intr. H peržingsniuoti: Pereiti ribą DŽ. Ana parėjo par lieptą J. Per lieptą tai aš nepereĩsiu – galva sukas Slm. Pereik per vieną lentą nesverdakuliuodamas Ds. Nebijojau tamsią naktį laukelį pereitie BsO156. Purvais pereiti negali N. O… …
39perstoti perstoti — perstoti, perstoti 1. intr. NdŽ atsistoti į kitą vietą. 2. intr. NdŽ pereiti į kitą darbą, persisamdyti. 3. tr. perlipti, peržengti: Aš norėjau perstot arbūzą, ale sugriuvau Lz. 4. tr. Dkk stovint tarp ko, perskirti: Palėvenė perstoja Subačių ir… …
40perversti — K; SD1146, SD301, H, R, R366, MŽ, MŽ491 1. tr. Špargriauti, paguldyti, parmesti, parblokšti iš vertikalios padėties ant šono: Ale stiprus buvau – parvertu du vyru į šoną Všv. Jei aš tave parversčio, tu turėtumi munęs bijoti, jei tu muni – aš… …
