morzes ābece

  • 1abėcėlė — abėcė̃lė sf. (2); SD198 1. visos kurio nors rašto raidės, sudėtos tam tikra tvarka; raidynas, alfabetas: Surašiau žodžius abėcė̃lės eile Š. Vaikas dar tik abėcė̃lę teišbadė (tik tiek dar tesimokė) Srv. | Morzės abėcėlė (sutartinių ženklų sistema… …

    Dictionary of the Lithuanian Language