mokytas
61ot — ×òt (plg. l. ot, rus. вoт) prt. 1. štai, va; tai bent: Òt kokiais ratais malkų pas mus važiuoja svietas Arm. Na tai òt ir iškratėm maišą KlvrŽ. Ot ir padariau Krkl. Òt aš taip ir pasakotau Dv. Al òt eina čiutniai! Nmč. Va kur tujen, o aš ot… …
62paleisti — I. suteikti laisvę, duoti sutikimą. 1. tr. SD383, R, K suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Bevežant tas kareivis pradėjo prašyti, kad dovanotų ir neskandinęs paleistų BsPIII28. Atsiduso bernaitis, kaip smerties paleistas… …
63pastumti — pastùmti, pàstumia (pàstuma Š, NdŽ, Ukm), pastūmė K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ; Sut, L, LL165 1. tr. kiek stumtelėti, stuktelėti: Rankos jums duotos ne tam, kad jūs pastumtumėt mažesnį P.Cvir. Kokį žirgą man tėvas davei, ar pameni? Kiaulė nosimi… …
64pasvarstyti — tr. 1. Š, NdŽ, KŽ iter. pasverti 1: Ten duonelė pasvarstyta, vogomis atvožyta LTsII390. 2. refl. pasivartyti: Dangtis [statinės] buvo pasisvarstomas, pelė kiverst, pliumpt į [v]andenį Šts. 3. LTII330 kiek svarstyti, spręsti: Pasvarstyti klausimą… …
65piesta — 3 piestà adv. žr. piestu: Arklys vis piestà šoko K. Nors jo žirgas buvo mokytas, tačiau, pamatęs mane, labai išsigando ir atsistojo piesta J.Balč. Kad suspaudė arkliui į pašones pentinais, tai tas tuoj piesta atsistojo Brž. Kumelė lipa piesta,… …
66platauti — platauti, auja, ãvo intr. 1. plačiai aiškinti, nesislepiant kalbėti: Nenoriu beplatauti, kad koks šnipas nenugirstų Ggr. 2. puikautis, įsivaizdinti: Ko platauji, ko įsivaizdini?! Šts. Neplatauk, kad ir esi mokytas Šts. 3. Šts, Varn plačiai,… …
67pominkštis — pominkštis, ė adj. (1) 1. I, Bsg gana minkštas, minkštokas: Balteglė yra pominkštė Vn. Varis – pominkštė ir greit dylanti medžiaga Vr. Tešlą padarė pominkštę Rm. pominkščiai adv.: Tavo kūliai pominkščiai (palaidai) rišama Sld. 2. beveik be kalkių …
68pralakti — pralàkti, pràlaka, pràlakė tr. NS481, Užp, Dgl, Rs, Ėr, Rk, Švnč menk. girtaujant išleisti, išeikvoti: Kiek turi pinigų, tiek pràlaka Ds. Penkius jaučius pràlakė, mane patį suplakė JD49. O tu jau visa pralakęs, ir šiandien užpylei akis… …
69pramanyti — 1. tr., intr. DP474, SD141,297,415, R, K išgalvoti tai, ko iš tikrųjų nėra: Tėvulis kalba, kad laumę vyrai pramanė moterims gąsdinti V.Krėv. Pramanė, kad tas žmogus kreivas Tsk. O jie sakė, jie pramanė mane ilgai miegant JV186. Tu sakei mane,… …
70pratinti — prãtinti ( yti), ina, ino K 1. caus. prasti 1; ugdyti įgūdžius: Mažą mokiau vaikščioti, o suaugusį pratinu gyventi A.Vien. Rėkia kiek tik galėdamas, prãtina vaiką dainuot Pnd. Nuo dviejų savaičių amžiaus veršelis pratinamas ėsti šieną rš.… …
