merdėjimas
1merdėjimas — mérdėjimas dkt …
2merdėjimas — sm. (1) 1. K → merdėti 1: Dar ilgos merdėjimo valandos laukė nelaimingojo rš. 2. prk. apmirimas, sustingimas: Atrodė, kad šitas ūkis pasmerktas amžinam merdėjimui sp. merdėjimas; apmerdėjimas; pamerdėjimas …
3agonija — agònija sf. (1) DŽ būsena prieš mirštant, merdėjimas: Ligonis vaitojo agonijoj (= apimtas agonijos) rš …
4apmerdėjimas — sm. (1); N → apmerdėti 1. merdėjimas; apmerdėjimas; pamerdėjimas …
5mirimas — mirìmas sm. (2) KI31; SD101, R → mirti. 1. mirtis: Uliutės mirimo dieną mano seneliai nuėjo į kapines jos kapo aplankytų A.Vien. Nuo savo Žemaičiūse įsikūrimo lig pat mirimo su didžiu įtempimu vedė ūkę M.Valanč. Dėku matušei už auginimą, jau… …
6pamerdėjimas — sm. (1); N → pamerdėti 2. merdėjimas; apmerdėjimas; pamerdėjimas …
7visuomet — visuomèt adv. K, NdŽ, KŽ, visuõmet NdŽ, visuomet; L, ŠT11, Šlč, Vlk visada, visą laiką: Jis visuomèt tvarkingas DŽ. Kalbos merdėjimas visuomet eina kartu su visuomenės merdėjimu rš. Todėl tam biednam, vaikeliai, reikdavo visuõmet savo bobos… …
