menkti
1menkti — meñkti vksm. Į senãtvę meñksta sveikatà …
2menkti — meñkti, sta, o intr. 1. darytis menkesniam, menkėti, silpnėti: Meñksta jo sveikata DŽ. Rymo galybė ėmė menkti rš. Pulso tvinksėjimas kaskart vis labiau duslėja ir menksta rš. 2. liesėti, džiūti: Ko tu tep menkstì, ar sergi? Prn. Džiūsta… …
3apmenkti — apmeñkti intr. šiek tiek sumenkti, paliesėti: Jau apmeñkęs kiek Krn. menkti; apmenkti; numenkti; pamenkti; sumenkti; užmenkti …
4atrofuotis — atrofuotis, uojasi, ãvosi DŽ menkti, nykti, nustoti funkcionuoti …
5cirpti — 2 cirpti, sta, o intr. nykti, menkti …
6dirgti — 1 dìrgti, sta, o intr., dir̃gti 1. dergiamam būti, šlapti: Tedirgsti tavo žirgelis ir ant žirgelio balnelis JV517. 2. lysti, menkti: Arklys, menkai šeriamas, dìrgsta tuo, t. y. liesta J. 3. darytis netrąšiam, nederlingam: Žemė be mėšlo dìrgsta …
7družti — drùžti, drū̃žta (drū̃ža, druñža), o intr. 1. menkti, mažėti, silpti: Ligonis padružęs, ir tu drūžtì, t. y. visi slunkai (= šlunkai?) padružę daros, trotyja valdžią J. Aš drūžtù prigėręs ir družte padružęs nebnusivėžiu eiti J. Druñža jo… …
8gaišti — gaĩšti, gaĩšta, gaĩšo 1. intr., tr. laiką veltui leisti, trukti: Reikės negaištant išsiuntinėti kviesliai rš. Jis negaišdavo veltui nė valandėlės rš. Ką tu taip ilgai gaištì? K. Trunku ilgai, gaištu SD7. Jis tik gaišta laiką, daugiau nieko… …
9mažti — màžti, mą̃žta (mą̃ža), mãžo intr. 1. K darytis mažesniam, mažėti: Vanduo pradeda mažti upė[je] J. Sniegas mažti pradeda, kad mernė J. Ir vėl ima rauktis debesų plyšys – mąžta mąžta pragiedrulis, kol pagaliau visai neišnyksta Vaižg. Miškas mąžta …
10menkimas — menkìmas sm. (2) → menkti …
