lukštas
61skiautas — 1 skiautas sm. (3) 1. NdŽ, LD190(Klov), Pn, Grž kiautas, kevalas: Minkštas kiaušinio skiautas Pš. Suvalgę kiaušinį, skiautų̃ neišmeskit – sulesysim vištom Skrb. Išriedėjo viščiukai, o gūžtoj beliko vien skiautai Lnkv. 2. sėklą dengiantis lukštas …
62skiesti — skiesti, skiedžia (skieda), skiedė (skiedo) K, Š, Rtr, skiẽsti Srv; R, N, M, L 1. DŽ tr. daryti skystą, skystesnį: Skiedžiu košę vandenimi J. Dirbdamas alų, nebskiedžiau, nenorėjau praskiesti – tebūnie tirštas J. Pienu skiesta bulvinė košė kitur …
63sėlena — sf. (1), sėlenà (3a) K, LsB383, Rtr; MitI233 1. grūdo kiautas, lukštas: Pamirkysam tus miežius i grūsam, kol ta sėlena atsigrūda nu to branduolio Klk. Su visoms sėlenõms [kisielių] išvirsma ir ėsma DūnŽ. Sėlenos spindėjo pryš saulę miežinių… …
64sėta — 1 sėta (la. sēta) sf. 1. M, LVIII833 tvora; kiemas: Sėtos negalime atskirti nuo rytiečių aukštaičių veiksmažodžio sejù, sėjaũ, siẽti = la. seju, sèju, sìet „rišti“ K.Būg. 2. lukštas: Jei kiaušinio sėtà tanki – bus vištytė Zr …
65tankus — 2 tankus, i adj. (3) LKKXI185, DŽ1, (1) Sch348, DŽ, NdŽ, tankùs, ì (3) DŽ, NdŽ; SD1161, SD59, H, R, MŽ, Sut, N, M, RtŽ, Š pršn. retas. 1. K, L, Rtr, BŽ108, Žl, Nmč, Btrm susidedantis iš arti viena prie kitos esančių (ppr. išaugusių) vienodų… …
66tauriagrikis — taũriagrikis sm. (1) grikio grūdas be branduolio (vien lukštas, taurė): Jau kap tu prikulsi taũriagrikių grūdų, tai kai siete vanduo bus Vrn …
67taurė — taurė̃ sf. (4) K, Š, DŽ, NdŽ, taũrė (2) DŽ1, NdŽ; Lex89, Q530, SD89,319, R301, MŽ404,476, Sut, I, N, M, J, L, Rtr, KŽ 1. geriamasis stiklas (ppr. vynui) su kojele; geriamasis indas iš tauro rago: Rasi ant stalo dvi taurès padėtas gėrimo Varn.… …
68titnaginis — titnagìnis, ė adj. (2) I, DŽ, NdŽ, KŽ; M 1. kuris iš titnago: Šlajų pavažos tokios buvo titnagìnės Žr. Titnaginiais peiliais droždavo kaulo, rago ir gintaro dirbinius rš. Ašies smaigalį įstatydavo į akmeninį, titnaginį, o kartais ir odinį… …
69ulžys — ulžỹs sm. (4) BŽ570, DŽ, NdŽ, (3) NdŽ, Krž, ùlžis (1) Jn, J.Jabl, Lkv, Rt, Pp, ul̃žis (2) NdŽ; Rtr 1. DŽ, NdŽ, Vdk, Up, Krž menk. žmogus ar gyvulys su dideliu pilvu, pamplys: Ùlžis turi pilvą didelį iš prasto valgio J. Toks ùlžis tas jautukas …
70uoginis — 1 uoginis, ė adj. (1) DŽ, NdŽ, uogìnis (2) I, NdŽ, KŽ, LKAI81(Prk) 1. Enc IX595, DŽ1 auginantis, vedantis uogas: Vaismedžiai ir uoginiai augalai priklauso nedaugeliui botaninių šeimų rš. Uoginių augalų yra kultūrinių ir laukinių rš. Avietės –… …
