lkes
1dulkė — dùlkė sf. (1) 1. ppr. pl. SD1140, SD125,290, R, H, K labai smulkus krislelis, dalelytė, nuotrupa: Palauk, tegul dùlkės apguls Dkš. Vėjas pakėlė dùlkių debesis Dkš. Dėdė tik eina su naginėms, dùlkės kilna Krš. Pririzgęs oras dùlkių Lp. Man… …
2pelkė — sf. (1) 1. MŽ530, K klampi vieta su stovinčiu vandeniu, liūnas: Gramėti į pelkę J. Ištižęs medis pelkė[je] įmerktas J. Pelkė arklius, gyvolius praryna Als. Kas sausomis padarė tas pelkes bedugnes?! D.Pošk. Pelkės burga S.Dauk. Nuog šio laiko tu… …
3kalkės — (vok. Kalk) sf. pl. (1) Š; N, M, BBPs102,14 iš tam tikrų akmenų išdegtas junginys, vartojamas statyboje medžiagoms surišti, sienoms baltinti ir pan.: Negesintos kalkės DŽ. Kalkių glaistas, skiedinys DŽ. Brolis degina (dega) kalkes J. Pieskos su… …
4pasmulkės — pasmùlkės sf. pl. (1) miltų nuobiros: Pasmùlkes malūnykai susišluosto ir kiaulius nupeni Trgn. Sušluostyk nuo girnų pasmùlkes Trgn. Vaikam padulkės, pačiam pasmulkės (malimo daina) LTR(Slk). | Tabokos priryji, kai iš pasmulkių (susitrynusio į… …
5rūkti — 1 rū̃kti, sta, o intr. 1. R, Sut, N, I, K, LL28 eiti, kilti dūmams: Dūmai rū̃ksta, kad pečių pakuria J. Visur rū̃ksta, visur kūrena, kur čia bus šalta! Alks. Pasdairysiu, kur rū̃ksta dūmai, – ogi iš Kazienės gurbo virsta Km. Aš nemačiau rū̃kstant …
6susmulkti — susmùlkti intr. K, Rtr, NdŽ 1. pasidaryti smulkiam, suliesėti: Jos mama tokia susmùlkus, suvargus Mrj. Didžiai susmùlkęs KI20. Aš vos jį pažinau – tep susmùlkęs po ligos Vlkv. 2. sumažėti, sunykti: Jo turtas susmùlkęs, susimažinęs KII384.… …
7kilkės — ki̇̀lkės dkt. Ki̇̀lkės pomidòrų padažè …
8pabulkė — pabùlkė sf. ppr. pl. (1) Alk, Skrd, Ldvn pakampė, užkampis: Aš visas pabulkes išgriozdžiau, visus laukus išbėgiojau [ieškodamas žmogaus] A.Vencl. Iš visų pabùlkių tie kavalieriai ėmė važiuot Gs. Išsitrankė po visas pabùlkes Dkš. Visas… …
9pilkis — 1 pìlkis, ė smob., adj. (1), pil̃kis (2) 1. pilkas gyvulys, žvėris ar paukštis: Reto[je] kalbo[je] terasi tiek vardų arklių, kiek anų yra lietuvių kalbo[je]: bėris, palšis, pilkis, juodis ... S.Dauk. Ta pìlkė avis jau atsivedė [avuką] Gs.… …
10pilkė — 1 pìlkė sf. (1), pil̃kė (2) 1. Vl toks grybas: Brukščio[ja] pìlkės, grybai, valgant tarp dantų JI240. Pìlkės yra geri, valgomi grybai Skr. Rudenį pas mus pil̃kės dygsta labai Erž. 2. ankstyvųjų rūšies bulvė: Mes jau pripratę prie pìlkių, tai… …
