linksmas
121mustrus — ×mustrùs, ì (plg. vok. dial. muster) adj. (4) LsB442 linksmas, gyvas, smagus: Čia gyvena mūsų pažįstamasis mustrus žmogus MitI70. Mūsų sergančioji karvė jau mustrì yra, pasveiks Prk. mustriaĩ adv.: Aš nepaspėsiu žirgelį šerti, kožną dienelę… …
122mąslus — mąslùs, ì adj. (4) 1. BŽ96, Mrj sugebantis galvoti, mąstyti, įsigilinti: Tik mąslùs žmogus gali būti filosofas FT. Jis gal ir labai jautrios širdies ar labai mąslaus proto K.Kors. 2. susimąstęs: Jos veidas visada daugiau buvo rimtas, mąslus,… …
123mėnulis — mėnùlis sm. (2) 1. dangaus kūnas, Žemės palydovas: Ana, už vartų mėnùlis teka Dkš. Dabar mėnulis pilnatyje Vrb. Ar išdigs rūtelė mėnulio lapeliais, ar žydės rūtelė saulelės žiedeliais? LTR(Kb). Linksmas mėnulėlis švietė rš. Jaunas mėnulaiti,… …
124mūka — ×mūkà (brus. мyкa) sf. (2) K, (4) J 1. kančia, kankynė, vargas: Toks darbas tik mūka Bsg. Pilnas mū̃kų KII117. Kad tave sunki mūka užtrenktų, užgultų N. Tada būsi linksmas ir nuog mūkų valnas Mž158. 2. nukryžiuoto Kristaus figūra: Mūkà prikalta …
125na — 1 nà interj. 1. grasinant: Nà, palauk! DŽ. Nà, lai aš tik jį nutversiu šitaip meluojant! NdŽ. 2. raginant ką daryti: Duodant sako: na, imk grūšią J. Dievas sakąs: na, na, padirbk BsMtI9. Nà, pasakok viską iš pradžios DŽ. Mokytoja tarė: – Štai …
126nardyti — 2 nardyti, o, ė 1. tr. sąnarius sukinėti, narinti: Kaulus nardau, t. y. sukinėju, laužau J. Pirštus nardo atsisėdęs be darbo Šts. | refl.: Ryna, kad žandai nardos Ggr. 2. refl. lankstytis, mankštintis: Nardyties, laužyties nora kaip biesukas Krš …
127neilgus — neilgùs, ì adj. (4) mokantis užimti; linksmas; nenuobodus: Ans neilgùs žmogus tas piršlakaris Šts. neilgù n., neil̃gu: Neilgù bedudnojant, bekalbant J. Ar neilgu tau vienam? Als …
128nekaltas — nekal̃tas, à adj. (4) 1. be kaltės, niekuo dėtas: Begėdžiai, ką tam nekaltam žmogui darote! P.Cvir. Aleksys prisidėjo šautuvą ir išvydo linksmas mažutės nekaltutės paukštytės akeles Vaižg. Didžiojo vizirio duktė Šachrazada sugalvojo būdą viena… …
