lengvėti
1lengvėti — lengvėti, ėja, ėjo (leñgvo) intr. 1. darytis lengvesnio svorio: Našta ėmė lengvėti DŽ. 2. darytis geresniam, nevarginančiam: Gyvenimas dabar lengvėja DŽ. 3. [K] darytis geriau, lengviau, rimti (apie savijautą, skausmą, sąžinę): Nuo vaisto… …
2lengvėti — vksm. Naštà ė̃mė lengvėti …
3išlengvėti — intr. 1. pasidaryti lengvo svorio: Vištos išlengvėjo, kad išsidėjo Šts. Per žiemą išlengvėjo mėšlas lauke Ėr. 2. pasidaryti nebeužgultam, laisvam (apie kvėpavimą): Lengvėjo plaučiai ir išlengvėjo: nebsergu, nebkosu Ggr. lengvėti; išlengvėti;… …
4lengvėjimas — sm. (1) DŽ → lengvėti …
5nulengvėti — intr. NdŽ nukristi svoriui: Nulengvėjau dešimt kilų Šts. Nulengvė[ja] paštininkuo terbikė Sg. lengvėti; išlengvėti; nulengvėti; palengvėti …
6palengvėti — intr. 1. DŽ pasidaryti lengvesnio svorio: Našta palengvėjo NdŽ. 2. pasidaryti ne tokiam sunkiam, varginančiam, slegiančiam: Valstiečių būklė nuo to nepalengvėjo rš. Jau jam dar̃ paleñgvo (lengviau dirbti, gyventi) Db. ^ Boba į ratus – ratai… …
