laivu stacija

  • 1stotis — stotìs sf. (4), stotis (1) NdŽ, sm. 1. Š, LL236, Rtr, Ser, PolŽ52, DŽ traukinių, autobusų, laivų sustojimo vieta; toje vietoje esantis pastatas ir įrengimai: Autobusų stotys skiriamos tarpmiestiniams ir priemiestiniams autobusams rš. Vakar buvau …

    Dictionary of the Lithuanian Language