lūžti
31skrandinti — 1 skrandìnti, ìna, ìno tr. daryti, kad nustirtų, suskrebtų: Kam skrandinì kailinius, kad tur lūžti J. Skrandìnti, įnešioti (drabužį) I. skrandinis; skrandinti; suskrandinti …
32spanskas — spañskas, à adj. (4) Plk 1. siauras, ankštas: Trinyčiai spanskì, t. y. ankšti J. 2. plonas, laibas, menkas: Toks spañskas kotas greit gali lūžti Grš. Toks spanskutis arklys – ką jis gali pavežt Grš …
33sulūžti — 1. intr. R, K lūžtant persidalyti, pertrūkti, suskilti: Medžių sulūžusių baisios ten lūžtys J. Lankoj šieną begrėbiant, grėblio kotas sulūžo LB134. 2. intr. sueižėjus įkristi: Neik, sulūši OG380. 3. tr. susilaužyti, nusilaužti: Žmogus koją sulūžo …
34trūkti — trūkti, sta ( a, truñka Msn); o intr. K, DŽ; R, MŽ 1. OsG13, Sut, SchL134, KBII149, K, Rtr, KŽ atsiskirti, atsidalyti, pertrūkti į dvi ar daugiau dalių: Bet atsitiko nelaimė – trūko Rožytės karolių vėrinėlis, ir visi karoliai pabiro J.Paukš.… …
35tužti — tùžti, tū̃žta, o intr. Sd lūžti, griūti …
36užlūžti — intr. 1. įlūžti, įgriūti: Slobas dangstis ažulūžta Dv. 2. lūžtant užgriūti ant ko: Tas kryžius buvo papuvęs ir užlūžo jam ant pečių LTR(Lk). ^ Tas kai veln[ia]s ant piningų užlūžęs (labai šykštus) Vvr. ║ būti užverstam ko griūvančio, lūžtančio:… …
37važiuoti — važiuoti, iuoja ( iuona), iãvo K, Š, Rtr, RŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ, DrskŽ; SD144, SD73, R132, R2103, MŽ174, D.Pošk, Sut, I, M, L, LL323 1. intr. judėti sausuma iš vietos į vietą susisiekimo priemone: Jei važiuoji, važiuok, jei eini, eik, o čia būti… …
38įlūžti — intr. K 1. sueižėti, suskilti vienoje vietoje: Ledas įlūžo Š. Žemės įlūžtamieji drebėjimai ištinka tada, kai anglių ar druskų kasyklų, taip pat ir grotų bei urvų lubos įlūžta ir krinta žemyn rš. 2. Pn lūžus, perskilus įkristi: Mes įlūžom, ledu… …
39šoruoti — 1 šoruoti, uoja, ãvo BŽ538, DŽ 1. intr. Kos151, BzF184(Prk), Rtr, NdŽ, KŽ, Krkl, Krtv, Rdn, Pkp daug, smarkiai darbuotis, plušėti; bėgioti, skubėti: Motriška šoruok i šoruok, tau nė[ra] atostogų DūnŽ. Dilbienė šoravo ir šoravo Žem. Taip… …
40žniugti — žniùgti, žniuñga, o intr. NdŽ 1. lūžti: Rugiai žniuñga nuo lietaus DŽ. 2. gniužti, dribti: Aš žniungù, t. y. pusiau arba į abi pusi linkstu J. Liaunas kūnas žniunga, t. y. susileidžia ant žemės, nepastiręs kaip strampas J. žniugti; sužniugti …
