kys
51Galera — Sp Galerà Ap Galera L u. Brazilijoje (Mato Groso v ja); kyš. C Čilėje; kyš. ŠV Ekvadore; kyš. Meksikoje (Oachakos v ja) …
52apžaliuoti — 1. K, LVI139, NdŽ, KŽ žr. sužaliuoti 1: Čiut tiktai apžaliuõs, aria Aps. Tik apžaliãvo balandės – bulbose [ravėtojos] Klt. Medžiai baisiausi suaugę, apžaliãvę Pš. | refl. KŽ: Tuoj visi laukai apsižaliuoja Nč. 2. žr. pažaliuoti 3: Variniai… …
53išsprogti — 1. intr. Q391, H184, BŽ37, Jrb, Kv, Tv, Sd, Grž, Dl iššokti į paviršių, išsiveržti, išsikišti, išvirsti: Lūpos kiečiau susičiaupė, ir kaktoj išsprogo didelė kaip driežas mėlyna gysla J.Marc. A kelnės traukas, a tu drūktėji – subinė išsprogusi Krš …
54išvirsti — išvir̃sti intr. 1. D.Pošk, DŽ, NdŽ, KŽ pargriūti, parpulti ant žemės, ant šono: Argi tasai, kursai išvirsta, nebatsikela I. Bubt ir išvir̃to sūnus beeidamas J. Iš kulšei koją esu išdaužusys, išvirtau ant ledo Ms. Ans išbalo išbalo, aukštynelkas… …
55keturnytas — keturnytas, a adj. (1) J, NdŽ, Ms, Slnt, Plk, Sb, Vb, ketùrnytas (1) žr. 2 keturnytis: Pasisiuvau marškinėlius keturnyto maišo JD630. Ketùrnytas audeklas Šš. keturnytai adv.: Dimiškas abrūsas keturnytai austas Kp. Moki suverti keturnytai ir… …
56pratįsti — pratį̃sti intr. Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; N 1. prasidriekti: Pratį̃susiu pavilkiniu pro ruikinį ir valkiojas – a neisi susitaisyti! Vvr. ^ Jai pėtnyčia pro subatą pratį̃so NdŽ. Per bobos pilvą trys gyslos pratį̃sę (trys pirkios sijos) Dv. 2. išsitempti …
57sprogti — sprogti, sta, o K, Š, DŽ, NdŽ 1. intr. dėl tam tikros reakcijos staiga su stipriu smūgiu išskirti energiją: Laivo triumuose sprogo siera, ir laivas akimirksniu nuskendo sp. Sprogstamosiomis medžiagomis vadinami junginiai arba jų mišiniai, kurie… …
58užžaliuoti — 1. Rtr, NdŽ žr. sužaliuoti 1: Medeliai suaugo, užžaliavo rš. Po lietui žolė ažužaliãvo tik Klt. Sėčiau rūtų ir mėtelių, kad užžaliuotų, kad iššakotų S.Dauk(r.). 2. žr. pažaliuoti 1: Kap perpjauni, ažužaliuoja anys (raudonagalviai) Dv. 3. žr …
59versti — ver̃sti, ver̃čia, ver̃tė K, DŽ, FrnW; D.Pošk, Sut, N, M 1. tr. KBII154, Rtr, BŽ266 daryti, kad griūtų, parvirstų ant šono, griauti, mesti: Versk kūlvertais vežimą šieno J. Ans muni ver̃ta, aš i vėl sėdu Yl. Kiaulės lovį ver̃čia, ėst nori Ėr.… …
60virsti — vir̃sti, ta ( ti), vir̃to RŽ 1. intr. R, MŽ, Sut, KBII159, N, O, K.Būg, M, L, Rtr, ŠT103, Š, P.Skar, FrnW, DŽ, KŽ neįstengti laikytis tiesiai, griūti, pulti, klupti (neišlaikius pusiausvyros): Vežimas vir̃sta NdŽ. Paslenkiu šluot pirkios –… …
