kys
111duobė — duobė̃ sf. (4, 3) 1. SD122, SD42, R, K iškasta ar šiaip įdubusi vieta žemėje: Molį ėmėm, tai ir liko duobė̃ Sb. Gilion duobėn įmestas PK137. Ant duobės kranto jau stoviu, tik reikia įgriūti Sch108. Mes išstovėjom kalne duobelę, mes nurymojom… …
112erkyti — er̃kyti, o, ė 1. tr. barti: Pati kožną dieną er̃kys ir er̃kys Žg. 2. refl. žr. arkyti 2 (refl.): Erkiaus per nerėdą dėlei tėviško zokano BBPvG1,14 …
113geras — 1 gẽras, à (nom. pl. gerì, gẽrūs) adj. (4) 1. meilus, malonus; gailestingas; nepiktas: Mano tėvas labai gẽras, retai pyksta Rg. Gẽras mano brolis, pavėžino rogėm Ldvn. Mamutė būtum gerà, kad šabalbonų pamerktum rytojui Pc. Nebijok, nekąs,… …
114griūti — griūti, griū̃va (griū̃sta Brž; SD390, griū̃na), griùvo intr. 1. virsti, gulti (apie aukštą daiktą, gyvulį, žmogų...); irti (apie trobą, kalną): Repečkomis perrėpliojęs aslą, griūdavo kniūpsčias į lovą P.Cvir. Griùvo medis ir sutrioškino koją… …
115išplikti — išplìkti 1. intr. K plotais ar iš vidurio nuplikti: Avelių papilvės nuo šlapumo išplìko Ds. Visas vidus šepečio išplìkęs J. Kailiniai išplìkę Vdk. Išplikę buvo mašinos voleliai, dėl to vilnas ir ištaškė į viršų Ggr. Loma išplìkusi, ir todėl… …
116ištįsti — ištį̃sti intr. K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ 1. išdrykti, išsitempti, išsitraukti į ilgį, pailgėti: Rankovės kitokios, iš po apačios ištį̃susios Varn. Kad siūlas iš drabužių ištįsta, nesi užmokėjęs už pasiuvimą (juok.) Kin. Ka snarglys ištį̃s, baugu… …
117kyšoti — kyšoti, o, ojo 1. intr. būti išsikišusiam: Mūsų upėje daug pagalių (medžių šakų) iš vandens kyšo J. Jau vėjai nutilo, jau kyšo kalnai, jau blaivosi aukštas zenitas V.Myk Put. Plaukų tamsios garbanikės kyšojo ant kaktos Žem. Iš viršutinio dramblio …
118lipti — 1 lìpti, a, o ( ė); R 1. intr., tr. žengti, kopti (aukštyn, į ką, per ką, žemyn): Ans lìpa aukštyn palaipstais J. Lipù per tvorą K. Lipiaũ lipiaũ [į medį] ir tik lig pusei teįlipiau Ėr. Vaikas į medį lipa kaip voverė, bematant ir viršūnė[je] …
119lįsti — lį̃sti, leñda, liñdo intr. K; SD31, R 1. smigti, terptis į vidų: An minkštą žemę lengviai leñda baslys Rm. Atbukus adata nèlenda [siuvant] Ėr. Šitos šukos niekai – į galvą (į plaukus) nèlenda Vlkv. Žemė kieta, žagrė visai nèlenda (negali… …
120nutįsti — nutį̃sti intr. K, Š, Rtr, KŽ 1. nusitęsti, nudrykti: Buvo seilė nutį̃sus ant lūpos NdŽ. Anvirsti lovon, i tuoj seilė par padušką nutį̃sta Tr. 2. Knt nukabti, nukarti, nusvirti: Kuskos kertė lig žemės užpakalė[je] nutį̃susi Yl. Barzdos tokios… …
