kviesti
1kviesti — kviẽsti vksm. Manè kviẽčia į poli̇̀ciją …
2kviesti — kviẽsti, kviẽčia, kviẽtė tr. K, Dkš, Rmš; R76,158 prašyti, vadinti: Skirtą valandą visi kviestieji svečiai buvo vietoje T.Tilv. Niekas jo nekvietė pietų nei vakarienės P.Cvir. Išsimanė vadinti pas savęs ant pietų didžiūnus atvažiavusius, o… …
3kviestinis — kviesti̇̀nis 1, kviesti̇̀nė 1 bdv. Į ki̇̀no ceñtro atidãrymą susiriñko margà kviesti̇̀nė pùblika …
4kviestinė — kviesti̇̀nis 1, kviesti̇̀nė 1 bdv. Į ki̇̀no ceñtro atidãrymą susiriñko margà kviesti̇̀nė pùblika …
5kviestinis — kviesti̇̀nis 2, kviesti̇̀nė 2 dkt. Paródyme atpaži̇̀nti dalyváujantis kviesti̇̀nis …
6kviestinė — kviesti̇̀nis 2, kviesti̇̀nė 2 dkt. Paródyme atpaži̇̀nti dalyváujantis kviesti̇̀nis …
7kviestinės — kviestìnės sf. pl. (2) žr. 1 kviestinis: Jei sapne matai degančią balaną, tai būsi vestuvėse ar kviestinėse LTR(Blnk) …
8vadinti — vadìnti ( yti K), ìna, ìno tr. K, DŽ, NdŽ, KŽ 1. SD34, R, MŽ, I, Sut, N, M vardą duoti, praminti; šaukti (vardu, pavarde ir pan.): Vardą duomi, vadinu, algoju SD129. Vadina, šaukia, pramena jį praraku B. Ją (gyvatę) margoj vadìnk LKKIX198(Dv) …
9kviestinis — 1 kviestìnis sm. (2) pasilinksminimas, vakarėlis tik kviestiems svečiams: Ruoškis kviestìnin Žmt. Prašom ateiti į kviestìnį Kvr …
10atkviesti — atkviẽsti, atkviẽčia (àtkviečia), àtkvietė tr. 1. pakviesti: Atkviesdavo į Taučius vyresnįjį Jokūbą ir jaunesnįjį Jokūbą Vaižg. Atàkvietė tą patį ir liepė razdalyt žąsį Dglš. Užpyko pirklys, atkvietė policiją ir liepė tą žmogų suimti… …
