kvepinti
1kvepinti — kvẽpinti vksm. Pláukus, drabužiùs kvẽpinti kvepalai̇̃s …
2kvepinti — kvẽpinti, ina, ino tr., kvepìnti, ìna, ìno NdŽ 1. NdŽ daryti kvapų, purkšti, trinti kvepalais: Su kvepalais kvẽpink drabužius J. Plaukus, drabužius kvẽpinti DŽ. | refl. J. 2. NdŽ žr. 1 kvėpinti 1. kvepinti; pakvepinti; prikvepinti; …
3kvėpinti — 1 kvėpìnti ( yti), ìna, ìno tr., kvė̃pinti, ina, ino 1. Vlk, Dkš uostyti: Pasiskynusi pievoje gėlių, kvėpino jas rš. Kožnas, eidams pro darželį, žolynus kvėpina Kb. Nėr čia ko kvėpìnt – ir taip matos Brž. Kai nusiskyniau aš sau žiedelį, ir… …
4kvėpinti — kvėpi̇̀nti vksm. Alyvàs, rožès kvėpi̇̀nti …
5kvėpinti — 2 kvė̃pinti, ina, ino intr. skatinti, inspiruoti, įkvėpti: Rašyt arba sakyt, kaip širdies karštumas kvė̃pina A.Baran …
6atkvėpinti — 1 atkvėpìnti 1. žr. 1 prikvėpinti: Liepai kap sužydo, tai visą orą atkvėpino: eini per kiemą, tai ir kvepia Vlk. 2. refl. atgauti kvapą, atsikvėpti: Padėkit pirma jam atsikvėpinti, o tada jau paklauskit, kap buvo jam Mtl. Tep uždusau toj jų… …
7iškvėpinti — 1 iškvėpìnti tr. išpurkšti, ištepti kvepalais, padaryti kvãpų: Kas taip gardžiai gryčią iškvėpìno – vienų jazminų kvapas! Ėr. Būdavo, susišukuoja, iškvė̃pina gryčią ir sėdi Sdk. Nuo jų kvepėjo visos stepės kaip iškvėpintos švelniais brangiais… …
8kvapinti — kvapìnti ( yti), ìna, ìno tr. J, kvãpinti, ina, ino daryti kvepiantį, kvepinti, kvapiais prieskoniais skaninti: Laurų lapai tinka sriubai kvapìnti DŽ …
9kvepalai — kvepalaĩ sm. pl. (3b) J.Jabl 1. S.Dauk, Kv geras, malonus kvapas; kvepėjimas, kvapsnis. 2. SD245, NdŽ, DŽ kas skaniai kvepia; skaniai kvepiantis, aromatinis skystis: Kvepalaĩs, parkumais kad sukvipusi! Škn. Kvepalais kvepinti LL141. 3.… …
10kvepenti — kvepenti, ẽna, ẽno tr. 1. L648 uostyti. 2. daryti ką kvepiantį, kvepinti kvepalais: Kvepenti daiktus J. kvepenti; pakvepenti …
