kvailioti
1kvailioti — kvailióti vksm. Liáukis kvailiójęs, būk rimtèsnis …
2kvailioti — kvailioti, ioja, iojo intr., kvailioti, ioja, iojo 1. būti kvailam, netekti proto: Mergina ne po ilgam pradėjus kvailioti ir apie velniukus nuolatai pasakoti BsMtI29. Mergina iš palengvo pasitaisė, nors ne su visai, nes retokai dar vis kvailiojo… …
3valioti — 2 valioti, ioja, iojo tr. K.Būg, NdŽ, DūnŽ žr. volioti. 1. ritinti, ridenti: Valiok blomais šiaudus JI221. 2. refl. vartytis nuo vieno šono ant kito, raičiotis, ritinėtis: Valiojas parkritusi – tokia pasiutusi vaikas Krš. Ans an žeme valiojas –… …
4įsikvailioti — įsitraukti kvailioti, kvailai elgtis, įsišėlti: Įsikvailioja kap durniai ir dūksta Gs. kvailioti; įsikvailioti; iškvailioti; nukvailioti; pakvailioti; prikvailioti; sukvailioti …
5armuotis — ar̃muotis, uojasi, avosi kvailioti, dūkti, armytis: Tėvaitis, žiūrėk, kad tik kada pareis įgėręs, i pradės ar̃muotis Škn …
6balamūtyti — ×balamū̃tyti, ija, ijo (brus. бaлaмyтить, l. bałamucić) intr., tr. ką nors netinkamai daryti, kvailioti, plepėti, gaišti, klaidinti: Nebalamū̃tyk kaip girtas Krtn. Girtas balamū̃tija, t. y. plepa J. Byskupai ... nieko šitokio nemokė ... kaip… …
7bastiniuoti — bastiniuoti, iuoja, iãvo intr. paikioti, kvailioti …
8bepročiuoti — bẽpročiuoti, iuoja, iavo intr. Slnt, bepročiuoti iuoja, iãvo J eiti iš proto, kvailioti: Ko tu čia bẽpročiuoji, eik šalin! Grg. Galėsiu bẽpročiuoti, kaip musmirių apsiėdusi Trk. ║ refl. išdarinėti niekus: Užteks jau bẽpročiuotis, pri darbo… …
9blauzgatytis — blauzgãtytis, ijasi, ijosi nerimtai elgtis, kvailioti: Ko čia pasigėręs blauzgãtijys? Up …
10bliūkioti — bliūkioti, ioja, iojo intr. kvailioti, dūkti, siusti: Ko tau teip bliūkiot, visko turi! Skr …
