kulšis
1kulšis — kùlšis dkt …
2kulšis — 1 kùlšis sf. (1) Všk, Lp, Pn, Dglš, Škn, Pns; SD90, M 1. šlaunis: Išplėšė vilkas karvei kùlšį Vžns. Kad aš tau duosiu į kùlšį! Skr. Jis jau gavęs į kùlšį Vlkv. Man gelia kùlšį Brž. Man kùlšis skausta KI659. Taigi ėmęs iš karvės kulšies… …
3kulšis — 2 kulšìs sf. NdŽ žr. kulkšnis …
4alvelė — ×alvẽlė sf. dem. (2) kelio girnelė (?): Tokiu jis akmeniu trenkė Airėjui į koją, kur kulšis sąnarį turi ir lankstos – į pačią, vadinas, alvelę Hl …
5deginti — dẽginti ( yti), ina, ino caus. degti. 1. SD297, R, K, J Be reikalo malkas dẽgina Dkš. Ugnis nėjo akmens dẽgyt, akmuo nėjo kirvio šipyt LB131. Žalių rūtų vainikėlį ugnelėj degysim DvD412. Kūnus ... davė kapot, degint, pjaustyt DP5. Nebeleido… …
6gurnas — 1 gur̃nas sm. (4) 1. NdŽ anat. kulkšnis, kulkštinas (malleolus): Gur̃ną labai skauda, kai užgauna Brž. Buvo matyti naginėtos ir basos vaidintojų dvarokų kojos su atsikišusiais gurniukais rš. 2. arklio užpakalinės kojos alkūninis sąnarys, kulnas,… …
7iškišti — iškìšti, ìškiša, o (ìškišė) 1. tr. daryti, kad būtų kas išlindęs iš kur: Iškìšk liežuvį J. Žiūri ančiukas, iškišęs galvelę iš vandens Ėr. Iškišo toj lapė uodegą, o tie šunes pagriebė už uodegos lapę ir sudraskė BsPIV282. Iškišo galvą pro… …
8kavalšis — sf. (1) menk. kulšis, koja: Vos kavalšis pavelka, o savo smarkumą rodo Kair …
9korulti — kõrulti, a, o, korùlti žr. koruliuoti: 1. Katilas ant vąšo, riešutas, vortinklės kõrula palubiais J. Sijonai, maišai kõrula ant karties J. Lašinių pilnas kaminas prikabintų kõrulo Varn. Plačiu briediniu diržu kulšis surakino, pri kurio… …
10kulša — sf. LzP žr. 1 kulšis …
