kuklinti
1kuklinti — 1 kùklinti, ina, ino intr., kū̃klinti J(Lkm) eiti pamažu, susilenkus, kėblinti: Žiūriu – jau kùklina [vaikas] in balą. Da sugriuvęs prigertų! Ktk. Sena, ir tep toli kùklina Vdš …
2kuklinti — 2 kùklinti, ina, ino J, Bsg, Sv žr. 1 kukinti 1 …
3kuklinti — 3 kùklinti, ina, ino tr. sukti, vyti …
4kuklinti — 4 kùklinti, ina, ino tr.; Ser daryti kuklų. | refl. rš …
5apkuklinti — 2 apkùklinti žr. 1 apkukinti 1: Jis tankiai savo pačią apkùklina Rm. kuklinti; apkuklinti; iškuklinti …
6iškuklinti — 2 iškùklinti tr. Bsg išmušti kumščiu. kuklinti; apkuklinti; iškuklinti …
7kuklinėti — kuklinėti, ėja, ėjo iter. dem. 1 kuklinti; pamažu vaikštinėti; pamažu ką dirbti, triūsti: Mūsų ligonis jau pradėjo kuklinėti, bet dar mažai Ds. | Aš nesiskubinu, bet tik kuklinėju Trgn …
8prikuklinti — 3 prikùklinti tr. prisukti, privyti: Prikùklinau čielą vytušką siūlų Arm. kuklinti; prikuklinti …
