krutėti
1krutėti — krutėti, krùta, ėjo 1. intr. R394, K, BM55, Lš, An, Trgn, Vrn, Skdt, Ob padarui, daiktui ar jo dalims judėti vietoje, kušėti: Jos lūpos nuolat krutėjo NdŽ. Nendrės krùta nuo mažiausio vandens judėjimo NdŽ. Kuolas, tvoros šulas kruta, bet žardas …
2krutėti — vksm. Bùvo tykù, mẽdžių lãpai võs krutėjo …
3krutinėti — krutinėti, ėja, ėjo 1. dem. krutėti 1: Jo ūsai krutinėjo: matyt, kad jis kramtė kartųjį tabaką P.Cvir. 2. DŽ iter. krutinti 1: Namų pasiilgęs geras arklys noromis bėgo; nereikėjo nė vadelių krutinėti Vaižg. 3. iter. krutėti 9: Krutinėdamas… …
4krutėjimas — sm. (1) 1. K → krutėti 1: Visas dvisparnio vabzdžio gyvenimas yra beveik vienas krutėjimas J.Jabl. Nuo niežų krutėjimo niežti kūną J.Jabl. Visoje kaimoje buvo tylu, vos tik pradžia krutėjimo rš. 2. → krutėti 4: Tautiškas krutėjimas čia apsireiškė …
5krustėti — 1 krustėti, krùsta, ėjo 1. žr. krutėti 1: Virpa, krusta paklupdytas vaikas, o kitas ir juokias Šts. Virpa, krusta, smurglis tįsta (apie vaiką) Šts. 2. žr. krutėti 6: Bėgo, krustėjo, darbavos Šts. 3. žr. krutėti 9: Krustėk dabar tokį kelį …
6klibėti — klibėti, klìba, ėjo intr. 1. būti išklerusiam; netvirtai laikytis, klederuoti: Juras pritvirtino klibančią šakę prie koto P.Cvir. Sparai po kraiku su čytais klìba supuvę K.Donel. Sraigiai buvo išbyrėję, viskas judėjo, klibėjo, braškėjo rš.… …
7krutenti — krutenti, ẽna, ẽno 1. žr. krutinti 1: Vaikas guli aukštynokas, krutẽna kojaitėm Vlk. Jis, ranką kilstelėjęs, pirštais krutena rš. 2. žr. krutėti 7: Krutẽnom iš pusės žemę Vdš. 3. žr. krutėti 12: Ar sveiki? – Krutẽname dar šiaip taip J.… …
8krutinti — krùtinti ( yti K), ina, ino caus. krutėti. 1. tr. SD139, K judinti: Žiūrėjo į Šakro šokį, kraipydamas galvą ir krutindamas ūsus rš. Šuo uodegą krùtina DŽ. Krùtina stalą Dkš. Jo nereikia labai supt – krùtini pamažu, ir gerai Ds. Ar krùtina… …
9kyburti — kỹburti, a ( i), o žr. kyburiuoti: 1. B, CII284, R, MŽ253, N, K, Ms, Slnt, Kv Vieno pumpurai sprogsta, į žalumą metasi, kito raudonos pupelės ant šakelių kyburi Žem. Vos kỹbura ši šaka, vėjas gal lengvai nulaužti KlvrŽ. Jau kelinti metai, kaip… …
10aigyti — aigyti, o ( ija), ė ( ijo) tr. Jnšk 1. badyti, daigyti: Vaikas nenustygsta vietoj – juda, kruta, tartum kas jį aigo Ėr. 2. raginti, kurstyti: Atėjo žmogus, aigo ir aigo, kad eičia pas jį Rm. 3. mušti, lupti: Jis gavo aigyti Jnšk. 4. refl. krutėti …
