krukas
1krukas — ×krukas sm. žr. kruka: Viens ar kits nuo judviejų su plėčka arba kruku (bonke) į artimiausią karčemą bėgdavo Kel1881,45 …
2krūkas — 2 krūkas sm. kas vis barasi, šaukia: Gaspadorius krūka, dėl to krūkas vadinasi Lk …
3Krukas — Sp Krùkas Ap Crook L JAV apyg. (Oregonas, Vajomingas) …
4krūkas — 1 krū̃kas sm. (2) 1. žr. kriūkas 1: Pakabink ant krū̃ko kepurę Klvr. Kailinius pakark ant krūko Vrn. Pakorė abrūsą an krūkelio TDrIV225(Pls). Motka toj susisukus kap krūkutis Lp. | prk.: Jau rugiai krūkẽliuose (prinokusios varpos nulinkusios), o …
5Crook — Sp Krùkas Ap Crook L JAV apyg. (Oregonas, Vajomingas) …
6kruka — ×krukà (vok. Krug) sf. (2) molinis indas: Apsieik su krukà atsargiai – gali sumušti Prk. Jis mane pakusino … brangvyną iš krukų į kibirą supilti, krukas apversti Kel1913,65 …
7krūkanosis — krūkanosis, ė smob. (1) kieno nosis kumpa kaip krūkas: Ko tas krūkanosis iš manę nori? Rūd. Kaipgi man už tavęs tekėt, kad tu krūkanosis ir tep negražus! Pls …
8streiklaužiavimas — streiklaužiãvimas sm. (1) → streiklaužiauti: Savo karjerą Frankas Krukas pradeda darbininkų išdavimu, streiklaužiavimu rš …
9verbuotojas — ( is KI88, KII348), a smob. (1) DŽ, NdŽ kas verbuoja, telkia: Krukas, kareivių verbuotojas, jis įkalbinėja nelaiminguosius tautiečius vykti į karą A.Vencl …