kolei
91aptupėti — aptupėti, àptupi, ėjo 1. tr. K, Š, NdŽ, KŽ paprasti tupėti (ppr. perint). | refl.: Nedenk tą vištą, apsitupė̃s ir nedengta Mrj. 2. tr. užperėti: Toj višta, kur pernai sėdėj[o], aptupėj[o] kiaušinius ir pabėgo Vlk. 3. refl. apsibūti vienoje… …
92atskyrimas — 1 atskyrìmas sm. (2) DŽ1 → 1 atskirti: 1. Iš peleningumo sprendžiama apie lukšto atskyrimą ir miltų rūšį rš. Santraukos darbas yra ne kas kita kaip atskyrimas kokiame nors rašte dalyko esmės nuo nesvarbių jo dalių rš. 2. NdŽ, BBEz48,20. | refl.… …
93ik — 1 ik praep. su gen., dat., instr. K žr. 1 iki: 1. Aš ik debesų pakilčiau J.Jabl. Kiti vaikščiojo nuog sodos lig sodos, nuog buto ik buto M.Valanč. Žada pervest per lieptelį, palydėti ik namelių (d.) Glv. Gražu pareiti, kad lydi balti broleliai ik …
94išvargti — išvar̃gti Rtr, KŽ, DŽ1 1. intr. Sut netekti jėgų, labai pavargti: Išvargaũ, paklibėt negaliu Klt. Aš, matai, buvau išvar̃gęs, nemiegojęs Žr. Būsi išvar̃gęs iš darbų – užmigsi, nebjusi Kl. Šitiek kelio stačiom – išvargstì, pabaiga Slk. Jaučiausi …
95kas — 1 kàs (ka f. S.Dauk, N) pron.; gen. kõ, kienõ, kiẽn, kenõ, keñ, kanõ; dat. kam, kãmui; acc. ką̃ (dial. kañ), kai, kaũ, kuà; instr. kuõ, kuõmi (kuõm), kuõj; loc. kamè, kamin, kam̃pi, kamp, kanà, kañ, kienùmp, kopì, kõp, kuop I …
96laikyti — laikyti, laĩko, laĩkė K 1. tr. turėti, kad nenukristų, neištrūktų: Stovi mergelė prie jo šalelės, laiko rankelėj šilkų skarelę DvD407. Laikyti kūdikį ant rankų NdŽ. Mėgink išsisukti, kad jau laĩko rankose savo Dkš. Šuo laĩko dešrą dantyse NdŽ …
97lig — 1 lìg praep. su gen., dat., instr. ir su padalyviu, pusdalyviu, dalyviu ir prieveiksmiu; plg. 1 iki. 1. žymėti vietai (ar daiktui), kuri veiksmu pasiekiama, kurios link einama: Eik lig ežero, lig tvoros (lig ežerui, lig tvorai) J.Jabl. Palydėjo… …
98niukinti — niùkinti, ina, ino tr. 1. kumščioti, stumdyti, baksnoti: Juk jis ir savo žmoną niukina kumščiu į pašonę ir kur pataiko rš. Jonas vaikus tai niùkina ir niùkina Mrs. Lietuviai nieko nedrįso daryti, nenorėdami niukinti kaltus ir nekaltus S.Dauk.… …
99nuklumpinti — 1 nuklum̃pinti intr. sunkiai nueiti klumpsint: Nuklum̃pino pašaukt pusryčių Lnkv. Kolei nuklum̃pini, kolei parklumpini, tai ir in kojas daeina Al. klumpinti; atklumpinti; įklumpinti; išklumpinti; nuklumpinti; parklumpinti; užklumpinti …
100nutūtuoti — 1. intr. tūtuojant nuskristi, nulėkti: Gulbys par Pyvesą nutūtãvo Slm. Nugirgsi į šiaurę žąsų virtinė, nutūtuoja gervių pulkelis sp. 2. intr. Ds sunkiai, vos ne vos nueiti: Kolei Kriaunõs nutūtavaũ, visai mane sulijo Krns. 3. tr. sunkiai… …
