kniurzėti
1kniurzėti — vksm. Pabùdo kūdikis ir ė̃mė kniurzėti …
2kniurzėti — kniurzėti, kniùrza, ėjo intr. niurnėti, niurzgėti: Vaikas atbudęs kniurzėt pradėjo Vl. Kniùrza kaip meška J. Paršai kniùrza, kad nori žįsti, ėsti J. Paršai jau kniùrza – ėst nori Gs. Visi jie (šunys) sotūs kniurza sudribę daržinėj S.Nėr.… …
3kniurzintis — kniùrzintis, inasi, inosi, kniur̃zintis 1. niurnant raitytis, vartytis, tvarsytis: Ans kniùrzinas iš miego, kol išsiblaivo J. Ko čia kniùrzinies kap kiaulė šiauduos?! Brt. Da jis man čia kniur̃zinsis! Lipk iš lovos! Rs. 2. tarp savęs kniurzėti …
4kniurzti — 1 kniùrzti, a, o intr. kniurzėti …
5sukniurzti — 1 sukniùrzti intr. Vl pradėti kniurzėti, sukniurzėti: Kūdikis sukniùrzo per miegą (suvirko) J. kniurzti; sukniurzti …
6sukniurzėti — intr. suniurnėti, suniurzgėti: Sukniurzė[jo] vaikas per miegus, ale nepabudo Gs. kniurzėti; sukniurzėti …
7švakšėti — švakšėti, švàkši, ėjo 1. intr. išleisti trumpą duslų garsą, pukšėti: Matyt, jau pūsta bulvės, kad tep švàkši Prn. 2. intr. stenėti, kniurzėti, dejuoti: Ir tu, švakšte, švakšì švakšì kap sena boba! Gs. 3. tr. Vv tyliai kalbėti, švapėti,… …
