knirke
1knirke — knir|ke vb., r, de, t …
2nuknirkti — 1 nuknir̃kti, ia, nùknirkė intr. 1. knirkiant nusibaigti, nustipti: Mūsų paršiukai knirkė knirkė ir nùknirkė, nei vieno nebeliko Kp. | refl.: Kažin ko mūsų paršiukai nesidorojo – knirkė knirkė ir nusìknirkė Kp. 2. sumenkėti, parsibaigti:… …
3prisiknirkti — 1 prisiknir̃kti, ia, prisìknirkė BŽ279 prisirėkti, prisižlembti knirkiant. knirkti; įsiknirkti; nuknirkti; prisiknirkti; suknirkti …
4suknirkti — 1 suknir̃kti, ia, sùknirkė intr. BŽ171 imti knirkti: Kai šis suknirkdavo ir pastumdavo ją, ji slapčia braukė ašaras J.Marc. knirkti; įsiknirkti; nuknirkti; prisiknirkti; suknirkti …
5įsiknirkti — 1 įsiknir̃kti, ia, įsìknirkė įsiverkti, įsižlembti: Jau kad įsiknir̃kia, tai greit nenumaldysi Sb. knirkti; įsiknirkti; nuknirkti; prisiknirkti; suknirkti …
