knę
71knėba — scom. (1) kas nesparčiai dirba, knėboja: Supainiojo ta knėba man visą kamuolį Jnš …
72knėbelis — sm. (1) Sb žr. 3 knebeklis: Kiek knėbelio prisidirbo Krs …
73knėblis — knė̃blis sm. (2) 1. žr. knablys 1: Paimk knėblį ir eik dūlių kasti Vkš. 2. žr. knablys 4: Savo knė̃blių čia nekišk – nudegsi Pg. O tas latras kad nutvėrė su savo knėbliais Pg …
74knėblius — knė̃blius sm. (2) daugybė, begalės, knebžlynas: Čia tai gyvas knė̃blius [mažų vaikų] Šmn …
75knėbolis — knė̃bolis sm. (1) knibinėjimas: Su uogom labai daug knė̃bolio, kol prirenki Sb …
76knėburas — knė̃buras sm. (3b) žr. knebinys 1: Ažu šito knė̃buro kiek nedirbto darbo liko Ds …
77knėbštelėti — knėbštelėti, ėja, ėjo intr. nesmarkiai suduoti, užgauti: Knėbštelėjau biškelį, ir paleido vaikas pypti Vvr. Motina vaikui knėbštelėjo per rankas rš …
78knėbšterėti — knėbšterėti, ėja, ėjo Klp žr. knėbštelėti: Knėbšterėjau arkliuo Šts …
79knėkčioti — knėkčioti, ioja, iojo intr. protarpiais knėkti, silpnu balsu rėkti, čirpti: Knėkčioja kai kačiūtis OG315. Aš misliau, kad kačiokas knėkčioja Sdk …
80knėkštas — sm. (1) mažas vaikas, knėkšlys: Jų buvo vos trijų mėnesių knėkštas Kč …