knę
41knėkšti — knė̃kšti, čia, tė intr. silpnu balsu verkti, čirpti (ppr. apie mažą vaiką): Misnom (mislinom), kad vaikas jau mirs: nepajėgė nei verkt, tiktai knėkštė Sn. Nusbus nusbus vaikas ir vėl knėkščia Lp. Mesiu kur per tvorą – becypia, bèknėkščia… …
42knėpa — scom. (1) kas įsikneibęs, neatsitraukdamas ką dirba: Tu ir sutemus kaip koks knėpa su knyga sėdi Ktk. Mesk tu šitą knygą, knėpa! Saulė ažsileidė Ktk …
43knėpt — interj. knapt: Jau musėk dvės ta višta, bo tiktai knėpt knėpt į lesalą, ir paliko Vdk …
44knėptelti — knėptelti, i ( ia), ėjo žr. knėptelėti: Nieko nevalgė, tik truputį knėptelė[jo] ir nuėjo sau Bgt. Kai įbruka į rankas, tai neva knėptelia Gs. Knėptels iš ryto truputį ir dirba visą dieną lig vakaro Tr …
45knėptelėti — knėptelėti, ėja ( ia), ėjo žr. knėbtelėti: Kiek tokiam reikia – knėptelėjo kap žąsiukas, ir užtenka Gs. Kiek jis valgo – knėptelia tik Alk …
46knėpčioti — knėpčioti, ioja, iojo žr. knėbčioti: 1. Kad valgai, tai valgyk, ką čia knėpčioji nenoroms! Skr. 2. Neknėpčiok vaiko! Sd. | refl. tr.: Vaikai, liaukiatės, nesiknėpčiokiat viens kitą! Ms. Ko knėpčiojatės? Kai užsisuksiu su makaru, tai žinoste! Brs …
47knėpštelėti — knėpštelėti, ėja, ėjo žr. knėbštelėti: Vos keletą kartų aš aną knėpštelėjau, ir jis pradėjo krokti Kv. Neik prie to buliaus, o jis tau gali su ragu knėpštelėt Skr …
48Knebelholz — Kne|bel|holz 〈n. 12u〉 = Knebel (3) * * * Kne|bel|holz, das: als Knebel dienendes Holzstück …
49knebeln — kne̲·beln; knebelte, hat geknebelt; [Vt] jemanden knebeln jemandem einen Knebel in den Mund stecken: die Gefangenen fesseln und knebeln || hierzu Kne̲·be·lung die …
50knechten — knẹch·ten; knechtete, hat geknechtet; [Vt] meist <ein Land, Volk o.Ä.> knechtet <ein Volk> geschr; ein Land, Volk o.Ä. behandelt ein anderes Volk wie Sklaven || hierzu Knẹch·tung die …
