knę
21knėkti — knė̃kti, ia, ė žr. knėkšti: Iš šito vaiko gal nebebus nieko: knė̃kia ir knė̃kia Ds. Gana tau ten knė̃kt Prng. Vaikas sotus čiulbauna, o alkanas knė̃kia an rankų Prng …
22knėzoti — knė̃zoti, oja, ojo 1. tr., intr. knaisyti, gnaibyti, kernoti, terlioti: Vaikai duoną knaižo, knė̃zoja J. Knė̃zojo knė̃zojo po bliūdą ir paliko visa Dkk. Nei tu knė̃zok, nei valgysi Ds. | Ką čia knėzoji su kojom purvą! Jž. | refl.: Ką jis bevalgys …
23Knesseth — Knẹs|seth 〈f.; ; unz.〉 das Parlament des Staates Israel; oV Knesset [hebr., „Versammlung“] * * * Knẹs|set , Knẹs|seth , die; [hebr. kĕnęsęt̲, eigtl. = Versammlung]: israelisches Parlament: Wahlen zur K. * * * Knẹs|set[h], die; [hebr. kĕnęsęt …
24kneblius — ×knèblius (vok. Knebel) sm. (2) 1. nusmailintu galu pagaliukas šiaudų kūliams rišti: Jis tep smarkiai kūlius riša, kad net kneblius linksta Kč. Labai storas knèblius, tai sunku ryšys užsukti Lš. Norėjau drūčiau surišt kūlio, tai ir knèblius… …
25kneižioti — kneižioti, ioja, iojo tr., kneĩžioti 1. Kv, Pln, Tv knaisioti, kapstyti, vartyti: Kiaulė kneižio[ja] (skirlio[ja], kad nenoria ėsti) jovalą J. Karvė prastą šieną kneižio[ja] (išknisa, ardo, neėda) J. Ko čia kneižioji, negali valgyti nu daikto!… …
26knepčyti — knẽpčyti, ija, ijo tr. pamažu, neskaudžiai mušti, pešioti, erzinti: Kam tu knẽpčiji vaiką? An. Neknẽpčyk mergiotės An. Mano šitą mažučiuką vis knẽpčija ir knẽpčija Dbk …
27knėbščioti — knėbščioti, ioja, iojo tr. 1. mušinėti, užkabinėti, pešioti, erzinti: Ka ans tave knėbščio[ja], pasitrauk šalimais Slnt. Neknėbščiok to vaiko, jug matai, ka anam netinka Slnt. | refl.: Vaikai knėbščiojas, bet dar geruoju Dr. 2. be noro, po… …
28knėkulis — knė̃kulis sm. (1) kas knėkia, knėkšlys, rėksnys (apie kūdikį): Ir marti jau turi knė̃kulį Ds. Knė̃kulis ant pečiaus knėkia ir knėkia Ds. Instaisei knėkulį, tai ir čiuokmokis Ktk. Tavo knėkulis valgyt nori Ut. Su knė̃kuliu merga Dkk …
29knėpš — interj. knėbšt, knėpšt: Vieną kartą knėpš, kitą kartą knėpš – ir suerzino Slnt. Meška žmoguo knėpš su sauja Šts …
30knėpščioti — knėpščioti, ioja, iojo žr. knėbščioti 1: Vaikas knėpščioja savo seserį Sr. Vaikai, neknėpščiokite (nemušinėkite) kits kito! J. | Žąsinas žąsytelius knėpščio[ja] (snapu užgauna, gnybčioja) Als. | refl.: Vaikai knėpščiojas terp savęs Erž. Ko čia… …
