klibti
1klibti — kli̇̀bti vksm. Pei̇̃lis iš kóto klim̃ba …
2klibti — klìbti, klim̃ba, o intr. Als pradėti klibėti: Peilis iš koto klim̃ba J. Žiemą, kad galvijui dantis klim̃ba nuo kieto pašaro, trink su raugu duonos arba uksusu J. Klimba, braška jau mano seni kaulai Šauk …
3apklibti — apklìbti intr. 1. LVI95, SlavXIII14, M, Š apšlubti. 2. žr. paklibti: Karvei dantys apklimba nu prastos ganyklos Plng. klibti; apklibti; išklibti; paklibti; suklibti …
4glegžti — glègžti, glẽgžda, glẽgždo intr. klibti …
5glerti — glerti, glę̃ra ( sta), glẽro intr. Š klerti, gverti, klirti, klibti: Iš sankalo glę̃ra ir greit išgler̃s visa padarynė: ratpėdžiai iš stebulių, rungai iš rungininkų J. Ratai glerte išglẽro, ištižo J. Blėtis prikalta čia jau glę̃ra, o tenai jau… …
6išklibti — išklìbti intr. Š, BŽ486 pasidaryti klibančiam, išgverti: Ties Varnų gatvės kampu visi trys susėdo į išklibusį arklinį tramvajų rš. Bertašius kriaušės paunksmėje tvėrė išklibusią dalgę J.Balt. Dalgis perdžiūvo ir išklibo Krkl. Išklim̃ba peilis… …
7klabotis — klabotis, ojasi, ojosi klibti …
8klebti — klèbti, klem̃ba, klẽbo intr. klibti, klerti: Ratai pradeda klèbti DŽ …
9klerti — klerti, klę̃ra ( sta Š, Ds, Skr), klẽro intr. gverti, klibti: Lova tavo klę̃ra nuo persenimo, kojos lūžta J. Koja krasės klę̃ra, kad yra išklibusi J. Vaikų rataliai jau klersta Šll …
10klibimas — klibìmas sm. (2) NdŽ → klibti …
- 1
- 2
