klia
41kliauktelėti — kliauktelėti, ėja, ėjo intr. šliokštelėti: Burokus išvirė, vandeniu kliauktelėjo (užpylė) – ir alus Žg …
42kliaukučiai — sm. pl. (1) sugedę, suirę ratai, vežimas: Su šiais kliaukučiais nevažiuok į kermošių Rmš …
43kliaukė — sf. (1) 1. žr. kliauda 1: An jo porina visokių kliaukių Vlk. 2. žr. kliauda 3: Man šitoj merga paimt jokių kliaukių nėra Mrk. 3. bėda, nelaimė: Dar jum negana tų kliaukių – baratės ir baratės Vrn …
44kliaukštelėti — kliaukštelėti, ėja, ėjo intr. suduoti, pliaukštelėti: Kad kliaukštelėjo jam ausin! Prng …
45kliautininkas — ( inykas), ė smob. (1) BŽ150,172,427 priekabus, mėgstantis vaidytis žmogus: O, jis bjaurybė, kliautininkas. Rytoj pats įskųs direktoriui! rš. Ot jau koks kliautinykas, ieško pričinės Kur. Jis amžinai ginčijasi, kliautininkas, padauža rš …
46kliauzė — sf. (1) 1. Erž žr. kliauza 2. 2. žr. kliauza 3: Jis daro visokias kliauzes J …
47kliasė — kliãsė sf. (2) NdŽ = klesė …
48kliaudinimas — sm. (1) kaltinimas …
49kliaudinti — kliaudinti, ina, ino tr. kaltinti …
50kliaugždinti — kliaugždinti, ina, ino tr. šlaminti: Nebekliaugždink tu tų laikraščių Sb …