kleɪm
101kleberis — klẽberis sm. (1), klèberis (1) J senas, išdilęs, iškleręs koks daiktas (ppr. peilis), klebėra, klebėras: Mano peilis kleberis Grz. Klẽberis peilis prapuolė Grž. Nusipirko tokį kleberį (peilį), nė įpjauti negalima Jnš. Klẽberis peilis, kad… …
102kleckas — ×klẽckas (rus. клëцкa < vok. Kloss) sm. (2) J, Kv; M 1. ppr. pl. Krkl tarkuotų bulvių ar miltų tešlos kukulis: Patiko bedančiai bobai minkšti kleckai M.Valanč. Avies kraujo kleckai su rūgštu ar su saldžiu pienu ar su taukais valgomi par… …
103kledaroti — klẽdaroti, oja, ojo Kv, klèdaroti žr. kledaruoti 1: Ko čia klẽdaros, ko čia ką – ėmiau ir nuėmiau [užgalius] Brs. | refl.: Klèdarojas dantis Grk …
104klegždaris — klẽgždaris, ė smob. (1) Žd iškleręs, išklibęs daiktas, kledaras, klezetas: Tas dviratis jau toks klẽgždaris Vkš. Anokia ten mašina, ciela klẽgždarė, suirusi, sutižusi Vkš. Tas klẽgždaris (peilis) tik bulvėms skusti betinka Brs. Klegždarelis… …
105kleisti — kleisti, džia, dė ( do) tr. 1. Kv, BŽ484 be reikalo leisti, eikvoti: Daugelis žmonių sakė juodu be kokio reikalo kleidžiant savo turtus J.Jabl. Nekleisk, nes pats pritrūksi J.Jabl. Aš arielkos negeriu, piningų nekleidu M.Valanč. Veltui savo turtų …
106klempka — ×klempka sf. (1) J, klėmpkà (4) J žr. klemka 1: Žiemą pri klempkos net nagai limpa Mžk. Netąsyk durų, dar klempką ištrauksi Paį. Paspausk klempką, pakelk klingę J(Sml). Pusę nakties girtas diedas daužė sienas ir niekaip nerado klempkos Trgn. ^… …
107klenkt — interj. 1. klept: Klenkt durys ir užsidarė Ds. Peilis iš kešenės klenkt ir išlėkė Ds. 2. gurkt: Klenkt valgį ir nurijau Ds …
108klerkt — interj. 1. kartojant nusakomas klerkimas: Klerkt klerkt, ir vėl nebėr griežikų Kair. 2. euf. tuštinimosi ar oro gadinimo garsui nusakyti: Tik klerkt ir susiklerkė (pasituštino) [vaikas] Grž …
109kleru klerais — klèru klẽrais adv. kledaruodamas: Pasenę, sudilę tekiniai išklero: klèru klẽrais, kledaru kledarais sukasi Škn …
110klerza — sf. (1) 1. menk. pašiepiamai kalbant apie moterį: Ko gi šitom klerzom reikia? Dbk. Utgi da dvi klerzos ateina Dbk. 2. scom. Kp kas netikęs, nepaslankus, nevikrus: Tas klerza gali tik prie talkinykų, o ne prie darbinykų Sdb …
